Apsauga nuo klimato ir socialinė žiniasklaida: dvigubas kardas
Apsauga nuo klimato ir socialinė žiniasklaida: dvigubas kardas
Šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje socialinė žiniasklaida, tokia kaip „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kiti, vaidino amžiną augantį vaidmenį mūsų visuomenėje. Daugeliui žmonių jie tapo pagrindiniu naujienų ir nuomonių šaltiniu. Bet ką tai reiškia klimato apsaugai ir mūsų aplinkai? Kaip aktyvistai, įmonės ir vyriausybės naudojasi jumis šiuo atžvilgiu?
Atsakymas yra sudėtingas ir lemia tai, ką daugelis laiko „dvigubu kardu“. Viena vertus, informacija gali būti greitai paskirstyta per ją, jie sukuria supratimą ir turi galimybę mobilizuoti mases. Kita vertus, jūs taip pat galite skleisti dezinformaciją, o jūsų energijos suvartojimo negalima pamiršti.
Teigiami socialinės žiniasklaidos aspektai kovoje už klimato apsaugą
sąmoningumas ir mobilizavimas
Mes visi girdėjome apie jaunatvišką klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri tapo pasauline ikona, iš dalies socialinės žiniasklaidos dėka. Jos pirmasis „Mokyklos streikas už klimato“ plakatą, kuris buvo paskelbtas „Instagram“, paskatino judėjimą visame pasaulyje, kuris sutelkė milijonus žmonių.
Socialinė žiniasklaida gali būti veiksminga priemonė informuoti žmones apie artėjančias problemas ar įvykius ir motyvuoti jas veikti. Jie gali būti lengvai naudojami dalijantis peticijomis, organizuojant demonstracijas ar rinkti aukas dėl svarbių priežasčių.
Visuotinis tinklas
Visuotinė socialinės žiniasklaidos pobūdis leidžia žmonėms ir grupėms iš viso pasaulio keistis idėjomis apie jų patirtį ir iššūkius. Visų pirma, gali būti dalijamasi dėl klimato apsaugos, informacijos ir naujovių, susijusių su atsinaujinančiomis energijos energijomis, tvari praktika ir novatoriškos technologijos.
Neigiami socialinės žiniasklaidos aspektai kovoje už klimato apsaugą
melaginga informacija ir „netikros naujienos“
Kaip paprasta skleisti teisingą informaciją socialinėje žiniasklaidoje, taip pat lengva skleisti melagingą informaciją ir „netikras naujienas“. Vienas iš didžiausių socialinės žiniasklaidos trūkumų yra tai, kad galite pasiūlyti platformą žmonėms ir grupėms, kurios sąmoningai skleidžia dezinformaciją. Tai ypač taikoma politiškai ar ekonomiškai motyvuotiems veikėjams, kurie galėtų bandyti paneigti ar sumažinti klimato pokyčius.
energijos suvartojimas
Nors iš pirmo žvilgsnio tai nėra akivaizdu, socialinės žiniasklaidos energijos suvartojimas yra milžiniškas. Duomenų centrai, valdantys serverius iš svetainių ir socialinės žiniasklaidos, sunaudoja didžiulį kiekį elektros energijos ir dažnai tai kyla iš neatsinaujinančių šaltinių. Remiantis skaičiavimais, duomenų centrai visame pasaulyje yra atsakingi už maždaug 2% viso elektros energijos suvartojimo.
fazit
Socialinės žiniasklaidos naudojimas kovojant su klimato apsauga, be abejo, yra dvigubas kardas. Jie siūlo platformą skleisti informaciją, kuri gali pasiekti ir sutelkti žmones visame pasaulyje. Tačiau jie taip pat prisideda prie melagingos informacijos plitimo ir jų energijos suvartojimo gali būti reikšmingos.
Tai priklauso nuo mūsų visų - nuo asmenų iki organizacijų iki vyriausybių - kaip mes jas naudojame ir kokį poveikį tai daro mūsų aplinkai. Jei pasirenkame tvarų socialinės žiniasklaidos naudojimą, skatinantį teisingos informacijos pasiskirstymą, tuomet galite būti galinga priemonė kovojant su klimato kaita. Tačiau mes visada turime nepamiršti neigiamo poveikio ir nuolat ieškome būdų, kaip juos sumažinti.