Ar ADHD yra evoliucinė adaptacija?

Veröffentlicht:

Von:

Die Aufmerksamkeitsdefizit-Hyperaktivitätsstörung (ADHS) ist eine weit verbreitete und oft missverstandene Diagnose. Laut den Centers for Disease Control wurde bei 11 % der Kinder im Alter von 4 bis 17 Jahren ADHS diagnostiziert. Der Zustand ist durch Symptome wie Unruhe, Impulsivität und Konzentrationsschwierigkeiten gekennzeichnet. Psychologen haben lange darüber diskutiert, ob ADHS ein Defizit oder ein ausgeprägter kognitiver Stil ist. Aber eine kürzlich durchgeführte Überprüfung der Beweise deutet darauf hin, dass ADHS-Merkmale den frühen Menschen geholfen haben könnten, zu überleben und zu gedeihen. Die kognitiven Vorteile von ADHS Menschen haben sich über Tausende von Jahren entwickelt, um bestimmte kognitive Fähigkeiten zu entwickeln, …
Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra plačiai paplitęs ir dažnai neteisingai suprastas diagnozė. Ligų kontrolės centrų duomenimis, ADHD buvo diagnozuota 11 % vaikų nuo 4 iki 17 metų. Liekama būklė būdingi tokie simptomai kaip neramumai, impulsyvumas ir koncentracijos sunkumai. Psichologai jau seniai aptarė, ar ADHD yra deficitas, ar ryškus pažinimo stilius. Tačiau neseniai atlikta įrodymų peržiūra rodo, kad ADHD charakteristikos galėjo padėti ankstyviesiems žmonėms išgyventi ir klestėti. Kognityviniai ADHD pranašumai per tūkstančius metų išsivystė tam tikriems pažinimo įgūdžiams ugdyti ... (Symbolbild/natur.wiki)

Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra plačiai paplitęs ir dažnai nesuprantamas diagnozė. Ligų kontrolės centrų duomenimis, ADHD buvo diagnozuota 11 % vaikų nuo 4 iki 17 metų. Ši būklė būdingi tokiems simptomams kaip neramumai, impulsyvumas ir koncentracijos sunkumai.

Psichologai jau seniai aptarė, ar ADHD yra deficitas, ar ryškus pažinimo stilius. Tačiau neseniai atlikta įrodymų peržiūra rodo, kad ADHD charakteristikos galėjo padėti ankstyviesiems žmonėms išgyventi ir klestėti.

ADHD

kognityviniai pranašumai

Žmonės per tūkstančius metų sukūrė tam tikrus pažinimo įgūdžius, kurie padeda mums išgyventi. Remiantis neseniai atlikta literatūros apžvalga, ADHD charakteristikos, tokios kaip impulsyvumas ir neramumai, gali būti evoliucinių pakeitimų, kurie kadaise mums padėjo sėkmingai, rezultatas.

Pavyzdžiui, impulsyvumas galėjo padėti ankstyviesiems žmonėms greitai reaguoti į pavojus ar pasinaudoti galimybėmis. Prakeikimas galbūt padėjo mums ištirti savo aplinką ir rasti naujų maisto šaltinių.

Neseniai įvykdyta vaikų ir paauglių psichiatro Annie Swanepoel ir kolegų (2022 m.) Įrodymų apžvalga kalba už pastarąjį. Jie teigia, kad ADHD charakteristikos tikriausiai išsivystė ankstyvojoje žmonių aplinkoje, kuri apdovanojo tyrinėjimą, naujovių ir judėjimo paiešką, tokias kaip: B. klajoklių ir migracijos bendruomenės.

Jei teisus, tai ne tik daro didžiulį poveikį švietimui, bet ir tai, kaip mes kalbamės ir galvojame apie ADHD ir kitus tariamus „neurologinių vystymosi sutrikimų“. Užuot matę ADHD kaip deficitą, kurį reikia nustatyti, turėtume tai laikyti dovana, kuria reikia pasirūpinti.

Swanepoel et al. (2022) siūlo, kad ADHD charakteristikos tikriausiai išsivystė ankstyvojoje žmonių aplinkoje, kuri apdovanojo tyrinėjimą, naujovių paiešką ir judėjimą. Tai rodo, kad neturėtume laikyti ADHD, kad būtų išspręstas deficitas, tačiau kaip pažintinį stilių, kurį galima skatinti išlaisvinti jūsų potencialą.

Tyrimai rodo, pavyzdžiui, kad ADHD turintys žmonės dažnai būna kūrybiškesni ir natūraliai protingi sprendžiant problemas (Konrad & Eriksen, 2018). Tikriausiai taip yra dėl jūsų aukštesnės darbo atminties ir jūsų vaizdinių erdvinių įgūdžių, leidžiančių mąstyti už dėžutės ribų ir rasti novatoriškų sprendimų.

Apžvalgoje taip pat nustatyta požymių, kad ADHD turintys žmonės turi geresnę darbinę atmintį ir geresnius regos erdvinius įgūdžius nei žmonės, neturintys šios ligos. Darbinė atmintis leidžia mums atsiminti užduotį ir tai padaryti vėliau, o vaizdiniai erdviniai navigacijos ir problemų sprendimo įgūdžiai yra svarbūs

ADHD įtaka švietimui

Pastaraisiais metais neigiamos ADHD pasekmės buvo gerai dokumentuotos. ADHD gali sukelti prastesnius akademinius pasiekimus, pravaikštą ir didesnę mokyklos nutraukimo riziką.

Tuo pačiu metu apžvalga parodė, kad ADHD charakteristikos gali būti naudingos tam tikruose švietimo kontekstuose. Pavyzdžiui, ADHD turintys žmonės dažnai geriau veikia praktinėje ir kūrybinėje mokymosi aplinkoje.

Šie įrodymai turėtų priversti mus galvoti apie tai, kaip galime pakeisti savo švietimo sistemas, kad galėtume skatinti šį pažintinį stilių, o ne kliudyti. Pavyzdžiui, pedagogai gali norėti sumažinti atmintį ir padidinti kūrybinių projektų naudojimą.

Apskritai rezultatai rodo, kad mes nelaikome ADHD kaltę, tačiau turėtume atpažinti galimus šio pažinimo stiliaus pranašumus. Pedagogai turėtų apsvarstyti, kaip jie galėtų sukurti mokymosi aplinką, kuri galėtų panaudoti ADHD sergančių žmonių potencialą, pavyzdžiui: B. praktinės ir kūrybinės veiklos įtraukimas į savo mokymo programas.

Tokiu būdu mes galime padėti ADHD sergantiems žmonėms galimybę išnaudoti visą savo potencialą ir klestėti palaikančioje švietimo aplinkoje.

Šaltiniai:

  1. Amerikos psichiatrų asociacija. (2013). Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas (5 -asis leidimas). Arlingtonas, VA: Amerikos psichiatrijos leidyba.
  2. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. (2020). Dėmesio deficito/hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)., (Pašalinta nuoroda)
  3. Konrad, K., & Eriksen, H. (2018). ADHD: kognityvinė adaptacija prie nenuspėjamos aplinkos? Neuromokslas ir biologinio elgesio apžvalgos, 85, 8–17. https://doi.org/10.1016/j.neubborev.2017.12.014
  4. Swanepoel, A. ir kt. (2022). ADHD bruožai: evoliucinis pranašumas? Literatūros apžvalga. Vystymosi neuropsichologija., (Pašalinta nuoroda)