Ar ADHD yra evoliucinė adaptacija?

Ar ADHD yra evoliucinė adaptacija?

Dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra dažna ir dažnai klaidingai suprantama diagnozė. Ligų kontrolės centrų duomenimis, 11% vaikų nuo 4 iki 17 metų buvo diagnozuotas ADHD. Būklei būdingi tokie simptomai kaip neramumas, impulsyvumas ir sunku susikaupti.

Psichologai ilgai diskutavo, ar ADHD yra trūkumas, ar atskiras pažinimo stilius. Tačiau neseniai atlikta įrodymų apžvalga rodo, kad ADHD bruožai galėjo padėti ankstyviems žmonėms išgyventi ir klestėti.

Kognityviniai ADHD privalumai

Žmonės evoliucionavo per tūkstančius metų, kad išsiugdytų tam tikrus pažinimo įgūdžius, padedančius mums išgyventi. Remiantis neseniai atlikta literatūros apžvalga, ADHD bruožai, tokie kaip impulsyvumas ir neramumas, gali būti evoliucinių adaptacijų, kurios kažkada padėjo mums klestėti, rezultatas.

Pavyzdžiui, impulsyvumas galėjo padėti ankstyviems žmonėms greitai reaguoti į pavojų arba pasinaudoti galimybėmis. Neramumas galėjo mums padėti tyrinėti aplinką ir rasti naujų maisto šaltinių.

Neseniai atlikta vaikų ir paauglių psichiatrės Annie Swanepoel ir kolegų (2022 m.) įrodymų apžvalga pasisako už pastarąjį. Jie teigia, kad ADHD bruožai greičiausiai išsivystė ankstyvoje žmonių aplinkoje, kurioje buvo atlyginama už tyrinėjimą, naujovių ieškojimą ir judėjimą, pavyzdžiui: B. Klajoklių ir migrantų bendruomenės.

Jei jie teisūs, tai turės didžiulį poveikį ne tik švietimui, bet ir tam, kaip mes kalbame ir galvojame apie ADHD ir kitus tariamus „neurologinius vystymosi sutrikimus“. Užuot žiūrėję į ADHD kaip ištaisytiną trūkumą, turėtume žiūrėti į tai kaip į dovaną, kurią reikia puoselėti.

Swanepoel ir kt. (2022) teigia, kad ADHD bruožai greičiausiai išsivystė ankstyvoje žmogaus aplinkoje, kurioje buvo atlyginama už tyrinėjimą, naujovių ieškojimą ir judėjimą. Tai rodo, kad ADHD turėtume vertinti ne kaip trūkumą, kurį reikia ištaisyti, o kaip pažinimo stilių, kurį galima ugdyti, kad būtų atskleistas jo potencialas.

Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad žmonės, turintys ADHD, dažnai yra kūrybiškesni ir natūraliai labiau įgudę spręsti problemas (Konrad & Eriksen, 2018). Tikėtina, kad taip yra dėl puikios darbinės atminties ir vizualinių-erdvinių įgūdžių, leidžiančių jiems mąstyti už langelio ribų ir rasti naujoviškų sprendimų.

Peržiūra taip pat nustatė, kad žmonės, turintys ADHD, turi geresnę darbinę atmintį ir vizualinius bei erdvinius įgūdžius nei žmonės, neturintys šios būklės. Darbinė atmintis leidžia prisiminti užduotį ir ją atlikti vėliau, o vizualiniai-erdviniai įgūdžiai yra svarbūs navigacijai ir problemų sprendimui

ADHD poveikis švietimui

Pastaraisiais metais neigiamos ADHD pasekmės buvo gerai dokumentuotos. ADHD gali lemti prastesnius akademinius rezultatus, pravaikštas ir didesnę riziką mesti mokyklą.

Tuo pačiu metu apžvalgoje nustatyta, kad ADHD bruožai gali būti naudingi tam tikrose švietimo srityse. Pavyzdžiui, žmonės su ADHD dažnai geriau sekasi praktinėje ir kūrybingoje mokymosi aplinkoje.

Šie įrodymai turėtų paskatinti mus pagalvoti, kaip galime pakeisti savo švietimo sistemas, kad šis pažinimo stilius būtų skatinamas, o ne trukdytų. Pavyzdžiui, pedagogai gali norėti sumažinti įsiminimą ir daugiau naudoti kūrybinius projektus.

Apskritai rezultatai rodo, kad neturėtume žiūrėti į ADHD kaip į sutrikimą, o pripažinti galimą šio pažinimo stiliaus naudą. Pedagogai turėtų apsvarstyti, kaip sukurti mokymosi aplinką, kuri galėtų panaudoti ADHD turinčių žmonių potencialą, pavyzdžiui: B. įtraukti į savo mokymo programas daugiau praktinės ir kūrybiškos veiklos.

Tokiu būdu galime padėti ADHD sergantiems žmonėms išnaudoti visą savo potencialą ir klestėti palankioje ugdymo aplinkoje.

Šaltiniai: