Nerimą keliantis lėtinio streso poveikis: 75–90% gydytojo apsilankymų dėl su stresu susijusių skundų ir mirties kaip galimos pasekmės

Nerimą keliantis lėtinio streso poveikis: 75–90% gydytojo apsilankymų dėl su stresu susijusių skundų ir mirties kaip galimos pasekmės

lėtinio streso poveikis smegenims

Dabartinė statistika padarė nerimą pasaulinėje sveikatos bendruomenėje. Nerimą kelia, kad 75–90% visų apsilankymų pas gydytoją atsiranda dėl su stresu susijusių simptomų. Be to, lėtinis stresas buvo susijęs su šešiomis pagrindinėmis mirties priežastis: širdies ligomis, vėžiu, plaučių ligomis, nelaimingais atsitikimais, kepenų ciroze ir savižudybe. Niekada anksčiau nebuvo taip svarbu suprasti gilų streso poveikį mūsų smegenims - ryšiui, kuris grindžiamas mūsų evoliucine reakcija į grėsmes. Tačiau jei ši natūrali reakcija tampa lėtinė, kenčia smegenys ir atsiranda nuolatinė žala.

Smegenys, pagrindinis mūsų kūno kontrolės centras, yra jautrus neigiamam streso poveikiui. Nors stresas yra gyvenimo dalis ir yra „kovos ar pabėgimo reakcija“ dėl suvokiamų grėsmių, lėtinis stresas gali sukelti pražūtingų padarinių. Mūsų smegenų suaktyvinimas „nerimo centre“, amygdala, sukelia įvykių kaskadą, pradedant nuo streso hormono kortizolio gamybos iki padidėjusios gliukozės koncentracijos ir širdies ritmo. Nors tai yra natūrali reakcija į dabartines grėsmes, lėtinis šių kelių aktyvinimas gali turėti rimtų padarinių.

Jei amygdala yra veikiami lėtinio streso, jis išlieka aktyvus. Šis nuolatinis įsipareigojimas lemia nuolat padidėjusį kortizolio kiekį, o tai savo ruožtu sukelia virškinimo problemas, miego sutrikimus ir susilpnėjusią imuninę sistemą. Be to, nuolatinis stresas sumažina energiją, kuri yra prieinama kitiems smegenų regionams, ir daro įtaką tinkamai jo funkcijai.

Vienas ryškiausių lėtinio streso poveikio smegenims yra atminties sutrikimas. Esant stresui, net banalūs iššūkiai, tokie kaip perkeltų raktų radimas, gali tapti neįveikiamomis užduotimis. Kerry Ressler, „McLean“ ligoninės vyresnysis tyrimų asistentas ir Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius, pažymi: „Smegenys nukreipia savo išteklius, nes jis yra išgyvenimo režime, o ne atminties režime“. Be to, lėtinis stresas gali sukelti smegenų struktūros pokyčius. Gali būti sutrikdyta pusiausvyra tarp pilkos ir baltos medžiagos, lemiami mūsų smegenų komponentai, atsakingi už sprendimų priėmimą, problemų sprendimą ir informacijos ryšį.

Nerimaudami stresas gali naikinti smegenų ląsteles, ypač hipokampo - regione, kuris dalyvauja atminties formavime. Nepaisant mūsų smegenų gebėjimo gaminti naujus neuronus, tyrimai rodo, kad šios naujai suformuotos ląstelės yra labiau jautrios mirčiai stresinėmis sąlygomis. Be to, smegenų sritys, susijusios su emocijomis, medžiagų apykaita ir atmintis, gali susitraukti dėl lėtinio streso.

Bet ne viskas tamsu. Vidutinis stresas gali sustiprinti kognityvinę funkciją, sustiprinti neuronų ryšius ir pagerinti atmintį bei dėmesio apimtį. Šie efektai paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms sekasi spausti.

DGIST smegenų ir kognityvinių mokslų departamento novatoriškas tyrimas pateikė nuostabius įrodymus: lėtinis stresas sukelia autofaginės ląstelių žemės reakciją hipokampo nervinėse kamieninėse ląstelėse. Autofagija, ląstelinis savaiminio poslinkio ir perdirbimo procesas, tam tikromis sąlygomis gali sukelti ląstelių savarankiškumą. Profesoriaus Seong-woon Yu komanda nustatė, kad su stresu susijusi ląstelių mirtis hipokampyje vyksta per šį autofaginį mechanizmą. Tai išryškina aiškų ryšį tarp streso ir pažinimo defektų, nuotaikos sutrikimų ir net neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija.

Iš esmės mokslas yra aiškus: stresas sukelia smegenų pažeidimus . Geriau suprantant šį reiškinį ir pagrindinius jo mechanizmus, yra tikimės, kad ateityje gali būti sukurta veiksmingesnis su stresu susijusių skundų, psichinių sutrikimų ir neurodegeneracinių ligų gydymas.