Nerimą keliantys lėtinio streso padariniai: 75–90 % apsilankymų pas gydytojus dėl su stresu susijusių nusiskundimų ir mirties kaip galimos pasekmės

Nerimą keliantys lėtinio streso padariniai: 75–90 % apsilankymų pas gydytojus dėl su stresu susijusių nusiskundimų ir mirties kaip galimos pasekmės

Lėtinio streso poveikis smegenims

Naujausia statistika sukėlė nerimą pasaulinėje sveikatos bendruomenėje. Nerimą kelia tai, kad 75–90% visų apsilankymų pas gydytojus įvyksta dėl su stresu susijusių nusiskundimų. Be to, lėtinis stresas buvo siejamas su šešiomis pagrindinėmis mirties priežastimis: širdies ligomis, vėžiu, plaučių ligomis, nelaimingais atsitikimais, kepenų ciroze ir savižudybėmis. Niekada anksčiau nebuvo taip svarbu suprasti gilų streso poveikį mūsų smegenims – ryšį, susijusį su mūsų evoliuciniu atsaku į grėsmes. Tačiau kai šis natūralus atsakas tampa lėtinis, nukenčia smegenys ir atsiranda nuolatinių pažeidimų.

Smegenys, pagrindinis mūsų kūno valdymo centras, yra pažeidžiamos neigiamo streso poveikio. Nors stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis ir tarnauja kaip „kovok arba bėk“ atsakas į suvokiamas grėsmes, lėtinis stresas gali turėti pražūtingų pasekmių. Mūsų smegenų „baimės centro“ – migdolinio kūno – aktyvinimas dėl streso sukelia įvykių pakopą – nuo ​​streso hormono kortizolio gamybos iki padidėjusios gliukozės koncentracijos ir širdies susitraukimų dažnio. Nors tai yra natūralus atsakas į trumpalaikes grėsmes, lėtinis šių būdų aktyvinimas gali turėti rimtų pasekmių.

Kai migdolinis kūnas yra veikiamas lėtinio streso, jis išlieka nuolat aktyvus. Dėl šio nuolatinio dalyvavimo nuolat didėja kortizolio lygis, o tai savo ruožtu sukelia virškinimo sutrikimus, miego sutrikimus ir susilpnėjusią imuninę sistemą. Be to, užsitęsęs stresas sumažina energijos kiekį, prieinamą kitiems smegenų regionams, ir pablogina jų tinkamą funkcionavimą.

Vienas iš labiausiai pastebimų lėtinio streso padarinių smegenims yra atminties sutrikimas. Esant stresui, net kasdieniai iššūkiai, tokie kaip ne vietoje esančių raktų radimas, gali tapti neįveikiamomis užduotimis. Dr. Kerry Ressler, McLean ligoninės vyresnysis mokslo darbuotojas ir Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius, pažymi: „Smegenys nukreipia savo išteklius, nes yra išgyvenimo, o ne atminties režimu“. Be to, lėtinis stresas gali sukelti smegenų struktūros pokyčius. Pusiausvyra tarp pilkosios ir baltosios medžiagos, svarbiausių mūsų smegenų komponentų, atsakingų už sprendimų priėmimą, problemų sprendimą ir informacijos perdavimą, gali būti smarkiai sutrikdyta.

Nerimą kelia tai, kad stresas gali nužudyti smegenų ląsteles, ypač hipokampe – regione, susijusiame su atminties formavimu. Nepaisant mūsų smegenų gebėjimo gaminti naujus neuronus, tyrimai rodo, kad šios naujai susiformavusios ląstelės yra labiau linkusios mirti stresinėmis sąlygomis. Be to, su emocijomis, medžiagų apykaita ir atmintimi susijusios smegenų sritys gali susitraukti dėl lėtinio streso.

Bet ne viskas niūru. Vidutinis stresas gali sustiprinti pažinimo funkciją, sustiprinti nervinius ryšius ir pagerinti atmintį bei dėmesį. Šie poveikiai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės klesti spaudžiami.

Novatoriškas DGIST Smegenų ir pažinimo mokslų katedros tyrimas pateikė stulbinančių įrodymų: lėtinis stresas sukelia autofaginę ląstelių mirties reakciją hipokampo nervinėse kamieninėse ląstelėse. Autofagija, ląstelių savaiminio virškinimo ir perdirbimo procesas, tam tikromis sąlygomis gali sukelti savaiminį ląstelių sunaikinimą. Profesoriaus Seong-Woon Yu komanda atrado, kad su stresu susijusi ląstelių mirtis hipokampe įvyksta per šį autofaginį mechanizmą. Tai aiškiai parodo aiškų streso ir pažinimo defektų, nuotaikos sutrikimų ir net neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija, ryšį.

Iš esmės mokslas yra aiškus:Stresas sukelia smegenų pažeidimą. Geriau suprantant šį reiškinį ir jo pagrindinius mechanizmus, tikimasi, kad ateityje bus galima sukurti veiksmingesnius su stresu susijusių negalavimų, psichikos sutrikimų ir neurodegeneracinių ligų gydymo būdus.

Apibendrinant, nors stresas yra neišvengiamas gyvenimo aspektas, jo lėtinis pasireiškimas turi neabejotiną ir rimtą poveikį smegenims. Suvokus tai, galima vadovautis asmeninėmis strategijomis, kaip sušvelninti jo poveikį, ir informuoti apie būsimas mokslines pastangas sprendžiant su stresu susijusius smegenų pažeidimus.