Žmonių įtaka dykumoms

Žmonių įtaka dykumoms

Dykumos sudaro maždaug trečdalį visos žemės žemės ploto ir vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėje klimate ir biologinėje įvairovėje. Nepaisant jų akivaizdaus neliečiamumo ir neprieinamumo, žmogaus veikla daro didelę įtaką šioms specialioms ekosistemoms. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama, kaip žmogus daro įtaką dykumoms ir susijusioms ekologinėms pasekmėms.

Žmogaus kolonizacija ir žemės naudojimas

Ankstyvoji žmogaus veikla

Žmonės prieš tūkstančius metų apgyvendino ir panaudojo dykumas. Ankstyvieji gyventojai, tokie kaip vietiniai Šiaurės Amerikos ar Sacharos gyventojai, gyveno klajokliai ir prisitaikė prie ekstremalių sąlygų. Jų gyvenimo būdas buvo grindžiamas medžiokle, rinkimu ir vėliau mažo masto žemės ūkiu. Ši ankstyva žmogaus veikla turėjo tik minimalią įtaką dykumos aplinkai.

Šiuolaikinis žemės naudojimas

Laikui bėgant padidėjo žmonių vartojimo intensyvumas. Žemės ūkis, galvijų auginimas, kasyba ir urbanizacija tapo dominuojančiomis žemės naudojimo dykumose formas. Įtaka svyruoja nuo dirvožemio skilimo iki vandens ir oro kokybės pablogėjimo.

Visų pirma, platus požeminio vandens naudojimas drėkinimo žemės ūkiui turi dramatišką poveikį. Daugelyje dykumos vietų per didelis požeminio vandens ištraukimas lemia požeminio vandens lygį ir kai kuriais atvejais visiškai išdžiovinti vandens šaltinius.

klimato pokyčiai ir globalus atšilimas

Žmonės, kuriuos sukelia žmonės, daro didelę įtaką dykumoms visame pasaulyje. 2016 m. Tyrimas „Klimato žurnale“ pranešė, kad maždaug 35% pasaulio dykumos srities išaugo dėl klimato pokyčių nuo devintojo dešimtmečio.

Padidėjusi temperatūra

Hertworthy lemia aukštesnę temperatūrą dykumos regionuose. Ši padidėjusi temperatūra gali sukelti didesnį išgarinimo greitį, o tai dar labiau riboja jau mažą vandens prieinamumą ir lemia dar sausesnę ir karštesnę dykumą. Tai daro žmonių ir gyvūnų gyvenimo sąlygas dar sunkiau šiose vietose.

kritulių pokytis

Kritulių pokyčiai dėl visuotinio atšilimo taip pat gali turėti tolimą poveikį dykumoms. Viena vertus, mažiau lietaus gali sukelti dar sausesnes sąlygas. Kita vertus, padidėję liūtys ir potvyniai gali sunaikinti dirvožemį ir sugadinti augmeniją.

miškų naikinimas ir kanalizacija

Dykumas dažnai supa tankiai apgyvendintos teritorijos, kurios jau buvo pakeistos per žmogaus veiklą. Tai daro įtaką dykumos klimatui ir pagrindinei ekosistemai. Pagrindinė problema šiame kontekste yra gretimų teritorijų dizainas ir kanalizacija.

dizainas

Medžių ir augmenijos pašalinimas netoli dykumos vietų gali padidinti smėlio skrydį ir smėlio audros aktyvumą. Tai lemia tolesnį dykumų plitimą ir išplėtimą - procesą, vadinamą dykum.

kanalizacija

Panašiai pelkių ir šlapžemių nutekėjimas šalia dykumų gali būti dar vienas dykumos plitimo katalizatorius. Šios teritorijos siūlo svarbią kliūtį prieš dykumų pažangą. Jų kanalizacija įgalina greitesnį dykumą ir daro įtaką dykumos florai ir faunai.

esminės priemonės ir sprendimai

Atsižvelgiant į šias grėsmes ir iššūkius, būtinos išsamios apsaugos priemonės ir sprendimai.

tvarus žemės naudojimas

Viena galimybė yra skatinti tvarius žemės naudojimo metodus. Tai gali apimti, pavyzdžiui, pagerintą drėkinimo praktiką, atsparių augalų naudojimą auginimui ir invazinių rūšių sunaikinimui.

Refortration

Prarastos augalijos atstatymas ir atkūrimas yra veiksmingi dykumos kovos metodai. Medžiai ir augalai yra pasodinti stabilizuoti dirvožemį ir užkirsti kelią erozijai. Tai taip pat prisideda prie vietos klimato gerinimo ir biologinės įvairovės palaikymo.

Fazit

Žmogaus poveikis dykumoms yra tolima ir sudėtingas. Vykdydami žemės naudojimą, pasaulinius klimato pokyčius ir kitą veiklą, mūsų įtaka šiems unikaliems kraštovaizdžiams turi didelį ekologinį poveikį. Labai svarbu, kad mes dar labiau pagilintume savo supratimą apie dykumos ekologiją ir priimtume tvaresnę praktiką, kad apsaugotume šias unikalias ir neįkainojamas ekosistemas.