Mitybos įtaka klimato pokyčiams
Mitybos įtaka klimato pokyčiams
Klimato pokyčiai yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. Be pramonės ir srauto, mūsų dieta ypač susijusi su klimatu. Mityba yra svarbi, tačiau dažnai nepastebimas klimato pokyčių variklis, nes tai yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių. Perėjimas prie tvaresnės mitybos galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Ryšys tarp mitybos ir klimato pokyčių
mitybos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas
Maždaug ketvirtadalį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sukelia maisto gamyba ir vartojimas. Pagrindiniai šių išmetamųjų teršalų šaltiniai yra pievų miškų naikinimas ir pavertimas ariamomis žemėmis, metano išlaisvinimas dėl virškinimo ūkio gyvūnų ir dirbtinių trąšų naudojimas žemės ūkyje.
Remiantis Pasaulio klimato (IPCC) pranešimu, gyvūnų produktai, ypač jautienos ir pieno produktai, labiau prisideda prie šiltnamio efekto vienam kalorijai nei daržovių maistui. Taip yra todėl, kad mėsos ir pieno produktų gamybai gaminti reikia daugiau išteklių, o didesnė išmetamųjų teršalų kiekis yra ištremtas nei augaliniam maistui gaminti.
mitybos žemės naudojimo pokyčiai ir miškų naikinimas
Žemės ūkio veikla užima apie 50% pasaulio, neturinčio žemės ploto pasaulyje. Gyvūninio maisto gamybai reikia žymiai daugiau žemės nei daržovių maisto produktų. Jautiena yra ypač neveiksminga, nes vienai kalorijai nei bulvės ar kviečiai užtrunka daugiau nei 20 kartų daugiau žemės.
Kitas aspektas, parodantis mitybos ir klimato pokyčių ryšį, yra miškų naikinimas. Daugelyje pasaulio vietų atogrąžų miškai yra supjaustyti, kad būtų vietos ganykloms ar sojų pupelių auginimui, kurio pajamingumas yra maistas gyvūnuose. Šis miškų naikinimas ne tik padidina tiesioginę žalą ekosistemai, bet ir sukelia didelius anglies nuostolius, nes medžiai augo anglies augimo metu ir jį išleidžia sunaikinimo metu.
tvari mityba kaip sprendimo metodas
daržovių dietos pranašumai
Tvari dieta galėtų reikšmingai prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Vegetariška ar veganiška dieta sukuria žymiai mažiau CO2 išmetamųjų teršalų nei mėsos pagrindu.
Tai nereiškia, kad visi turime iškart tapti veganais. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį į asmeninių maistinių medžiagų poreikį. Tačiau nedideli koregavimai, tokie kaip jautienos pakeitimas į vištieną ar mėsos pakeitimas daržovių baltymų šaltiniais, jau gali turėti reikšmingą poveikį.
regioninis ir sezoninis vartojimas
Kitas tvarios dietos aspektas yra vartoti regioninį ir sezoninį maistą. Maisto pernešimas dideliais atstumais sukuria didelę išmetimą CO2. Jūros kibirų uogos iš namų sodo yra daug mažesnis CO2 balansas nei Kiwis iš Naujosios Zelandijos.
Tas pats pasakytina ir apie sezoninį maistą. Pomidorai iš šiltnamio žiemą žiemą turi didesnį CO2 balansą nei vasarą iš lauko auginimo. Gerbiant sezoną ir valgant maistą, kai jie, žinoma, yra prieinami, pagerina mūsų dietos ekologinį pėdsaką. fazit
Ryšys tarp mitybos ir klimato pokyčių yra kritinis, tačiau dažnai nepastebimas veiksnys. Dieta yra atsakinga už didelę pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo dalį ir labai prisideda prie žemės naudojimo projektavimo ir pokyčių.
Tvari dieta, pagrįsta didele daržovių maistu ir teikia pirmenybę regioniniam ir sezoniniam maistui, gali padėti sumažinti poveikį klimato pokyčiams. Pirmasis žingsnis gali būti mažiau mėsos, ypač jautienos, valgyti ir praturtinti dietą ekologiškai tvariesniu maistu.
Priimdami sąmoningus sprendimus dėl to, ką mes valgome, mes galime ne tik skatinti savo individualią, bet ir planetos sveikatą. Kiekvienas valgis yra svarbus!