Suche
Mein Konto
Santykis
Yeager, R., Riggs, D., DeJarnett, N. ir kt. Gyvenamųjų želdinių ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ryšys.J Am Heart Doc. 2018;7(e009117).
Studijų tikslas
Gyvenamųjų žaliųjų erdvių poveikio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) žymenims vertinimas
Dizainas ir dalyviai
Tai buvo skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo 408 dalyviai (48 % moterų, vidutinis amžius 51,4 ± 10,8 metų), kurie 2009–2014 m. buvo pacientai Luisvilio universiteto ambulatorinėje širdies ir kraujagyslių klinikoje. Visi dalyviai buvo įdarbinti atsižvelgiant į lengvus ar vidutinio sunkumo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (pvz., vidutinį kraujospūdį 19/13/8). ankstesnių širdies įvykių istorija.
Tiksliniai parametrai
Dalyvių namų adresai buvo sudaryti naudojant Geografinės informacinės sistemos (GIS) programinę įrangą ir erdviškai koreliuojami su dabartiniais Normalized Difference Vegetation Index (NDVI) palydoviniais duomenimis, siekiant įvertinti santykinį aplinkinės žaliosios erdvės kiekį 250 m ir 1 km spindulio apskritimuose, naudojant standartizuotą metodą nuo –0,1 (visiškai miestas / be augmenijos) iki 0,9 (tankūs miškai).
Šlapimo ir kraujo biomarkerių duomenys buvo renkami iš kiekvieno dalyvio, siekiant įvertinti esamą širdies ir kraujagyslių sistemos riziką, žalą ir (arba) taisymą taip:
- Kardiovaskuläres Risiko: Adrenalin-, Noradrenalin-, Dopamin-, Serotonin-, Normetanephrin-, 3-Methoxytyramin-, Metanephrin-, 5-Hydroxyindol-3-Essigsäure-, Homovanillinsäure- und Vanillylmandelsäurekonzentrationen im Urin, alles Marker der sympathischen neuroendokrinen Aktivierung, von denen bekannt ist, dass sie zu kardiovaskulären Erkrankungen beitragen.
- Herz-Kreislauf-Schäden: F2-Isoprostan im Urin, ein Marker für oxidativen Stress.
- Herz-Kreislauf-Reparatur: Untertypen 1-15 der Serum zirkulierenden angiogenen Zellen (CAC), die das erneute Wachstum der Gefäße nach einer Schädigung widerspiegeln.
Visi mėginiai buvo paimti nuo 1:00 iki 16:00 val. sumažinti cirkadinius svyravimus. Šlapimo mėginiai buvo standartizuoti kreatinino kiekiui nustatyti.
Paciento biomarkerio ir NDVI duomenys buvo analizuojami naudojant GIS erdvinės koreliacijos programinę įrangą. Visi rezultatai buvo pakoreguoti atsižvelgiant į įvairius demografinius, klinikinius, gyvenamuosius ir aplinkos veiksnius, įskaitant amžių, lytį, etninę kilmę, rūkymo statusą, KMI, statinų vartojimą, vidutines namų ūkio pajamas, teritorijos nepritekliaus indeksą, kelių tankumą 50 m atstumu nuo gyvenamosios vietos ir PM2.5 (smulkių kietųjų dalelių, kurių skersmuo <2,5 mikrometrai) koncentraciją visais statistiniais tikslais už modelio namų ribų.
Pagrindinės įžvalgos
Pritaikius visus anksčiau išvardytus išmatuotus veiksnius, duomenys rodo reikšmingą atvirkštinį gyvenamųjų patalpų žaliųjų erdvių susiejimą su visomis biologinių žymenų kategorijomis, įskaitant:
- Abnahme der Epinephrinkonzentration im Urin mit zunehmender Wohnbegrünung (−6,9 % pro Δ 0,1 NDVI; 95 % KI: −11,5 % bis −2,0 %, P=0,006) innerhalb von 250 m, mit statistischer Signifikanz bei 1 km.
- Abnahme der F2-Isoprostan-Konzentration im Urin mit zunehmender Wohnbegrünung (−9,0 % pro Δ 0,1 NDVI; 95 % KI: −15,1 % bis −2,5 %, P=0,007) bei 250 m, mit statistischer Signifikanz bei 1 km.
- Abnahme relevanter CAC-Konzentrationen im Serum mit zunehmender Wohngrünfläche innerhalb von 250 m (Effektstärken zwischen –8,0 % und –15,6 %) und 1 km (Effektstärken zwischen –6,9 % und –10,1 %).
Duomenys parodė dar ryškesnes asociacijas tam tikroms grupėms, įskaitant moteris, dalyvius, kurie nevartojo beta adrenoblokatorių, ir dalyvius, kurie anksčiau nebuvo patyrę miokardo infarkto.
Praktikos pasekmės
Šis tyrimas paskelbtas mAmerikos širdies asociacijos žurnalasir parodo didėjantį JAV įprastinės medicinos sistemos susidomėjimą gamtos ir sveikatos klausimais. Tokios disciplinos kaip miestų planavimas, visuomenės sveikata ir parkai bei rekreacija jau daugelį metų tiria teigiamą žaliųjų erdvių poveikį. Malonu matyti daugiau medicinos žurnalų, kurie domisi šia tema.
Dabartinio tyrimo, šiuo metu peržiūrimo, rezultatai neturėtų stebinti. Empiriniai tyrimai parodė teigiamą žaliųjų erdvių poveikį daugelį dešimtmečių.1Vienas iš pirmųjų šių tyrimų, paskelbtas mLancetasdaugiau nei prieš dešimtmetį, naudojant visą Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos tarnybos duomenų rinkinį – 41 mln.2Kiti tyrimai parodė panašų žaliųjų erdvių ryšį su koronarine širdies liga ir insultu.3.4
Kaip siūlo šiame tyrime naudojami biomarkeriai, siūlomas pagrindinis veikimo mechanizmas yra psichofiziologinio streso atsako moduliavimas, dėl kurio atsiranda poveikis fizinei ir psichinei sveikatai. Tai kartais vadinama „alostatine apkrova“.5.6Daugelis naujausių tyrimų parodė ryšį tarp kaimynystės aplinkos veiksnių ir alostatinės apkrovos padidėjimo.7.8ir dešimtmečius trukę tyrimai ištyrė poveikįūminisŽaliųjų erdvių poveikis biologiniams streso žymenims.9Šis dabartinis tyrimas yra vienas iš pirmųjų, naudojančių neuroendokrininius ir kraujagyslių atstatymo biomarkerius gyvenamųjų patalpų žaliųjų erdvių tyrime, išplečiant pirmiau minėtų epidemiologinių širdies ir kraujagyslių sistemos baigčių veikimo mechanizmo įrodymus, pagrįstus psichofiziologinio streso ir alostatinės apkrovos mažinimu.
apribojimai
Kaip skerspjūvio tyrimas, čia pateikti duomenys gali parodyti tik ryšius tarp gyvenamųjų žaliųjų erdvių ir CVD biomarkerių. Tai negali nustatyti priežastingumo, ir kadangi dalyvių nebuvo klausiama, kiek laiko jie praleido ten, kur jie gyveno, tai gali tiksliai neatspindėti, kaip žaliųjų erdvių ekspozicijos trukmė įtakoja šiuos biologinių žymenų rezultatus.
Labiau įdomu, kodėl epinefrinas yra vienintelis šlapimo neuroendokrininis biomarkeris (iš 10 patikrintų), kuris parodė ryšį. Jei gyvenamosios žaliosios erdvės turi įtakos psichofiziologiniam funkcionavimui, kaip pranešė kiti tyrimai, kodėl šie kiti biomarkeriai neatspindi šių pokyčių? Gali būti, kad šių žymenų svyravimai yra per trumpalaikiai, kad būtų galima išmatuoti pradinį lėtinio poveikio namuose poveikį, tokiu atveju kiti žymenys, pvz., kortizolis, gali būti tinkamesni. Kiti tyrimai išnagrinėjo šį metodą ir gavo teigiamų rezultatų.10
Šis tyrimas paskelbtas mAmerikos širdies asociacijos žurnalasir parodo didėjantį JAV įprastinės medicinos sistemos susidomėjimą gamtos ir sveikatos klausimais.
Be to, įdomu tai, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrime nebuvo naudojami įprastesni širdies ir kraujagyslių sistemos biomarkeriai, tokie kaip didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas (hs-CRP) arba fibrinogenas, kai žinoma, kad tokie žymenys reaguoja į psichofiziologinį stresą. Visi rizikos biomarkeriai šiame tyrime buvo paimti iš šlapimo mėginio, tačiau iš kiekvieno dalyvio buvo paimtas kraujas, kad būtų galima įvertinti kraujagyslių atstatymo pajėgumą skaičiuojant CAC, leidžiantį surinkti hs-CRP arba fibrinogeną. Gali būti, kad šie pastarieji žymenys atspindi uždegiminį imunologinį aktyvumą, o ne neuroendokrininį stresą. Nepaisant to, būsimi tyrimai gali norėti išplėsti skirtingų biomarkerių kolekciją, kad būtų galima tiksliau ištirti galimus mechanizmus.
Išvados
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine sergamumo ir mirtingumo priežastimi. Yra įrodymų, kad aplinkos veiksniai, tokie kaip rekreacinių žaliųjų erdvių artumas ir poveikis, turi įtakos stimuliuojantiems, oksidaciniams ir atstatymo mechanizmams, turintiems įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai. Kliniškai ir ekonomiškai gali būti naudinga remti šių žaliųjų erdvių priežiūrą ir prieigą prie jų, taikant holistinį prevencinį požiūrį į ligų naštos mažinimą.