Gyvas žalias zonas ir širdies ir kraujagyslių ligų rizika

nuoroda

Yeager, R., Riggs, D., Dejarnett, N. ir kt. Ryšys tarp ekologiškumo ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. J Am Heart Assoc . 2018; 7 (E009117).

studijų tikslas

Žaliųjų erdvių poveikio gyvenamosiose vietose įvertinimas širdies ir kraujagyslių ligų žymenims (CVD)

Dizainas ir dalyviai

Tai buvo kryžminio sekcijos tyrimas, kuriame dalyvavo 408 dalyviai (48 % moterų, vidutiniškai 51,4 ± 10,8 metų), kurie buvo pacientai ambulatorinėje širdies ir kraujagyslių klinikoje Luisvilio universiteto 2009 m. Iki 2014 m.

tikslo parametras

Dalyvių gyvenamieji adresai buvo pažymėti naudojant geografinės informacinės sistemos (GIS) programinę įrangą ir erdvėje koreliuojant su dabartiniais normalizuotos skirtumų augmenijos indekso (NDVI) palydovais, siekiant įvertinti santykinį aplinkinių žaliųjų plotų kiekį, esantį 250 m ir 1 km. (Tankūs miškai).

Šlapimo ir kraujo biomarke duomenys surinko kiekvienas dalyvis, kad būtų galima įvertinti dabartinę širdies ir kraujagyslių sistemos riziką, pažeidimus ir (arba) remontą taip:

• Širdies ir kraujagyslių sistemos rizika: adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas, serotoninas, standartinė frazė, 3-metod, metanefrinas, 5-hidroksiindolio-3-vicarino rūgštis, homovanovaspakulinės rūgšties ir vanillilo avienos simpatinė neuroendokrino aktyvacija, kuri žinoma, kad prisideda prie kardiovaskerinių ligų.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas: F2 izoprostanas šlapime, oksidacinio streso žymeklis.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos taisymas: mažesni serumo cirkuliuojančių angiogeninių ląstelių (CAC) 1-15 tipai, atspindintys naują indų augimą po pažeidimo.

Visi mėginiai buvo surinkti nuo 13:00 val. ir 16:00 val. Norėdami sumažinti cirkadinius svyravimus. Šlapimo mėginiai buvo standartizuoti kreatinino kiekiu.

Paciento biomarkerio ir NDVI duomenys buvo analizuojami naudojant erdvinės koreliacijos programinę įrangą GIS. Visus rezultatus pritaikė keli demografiniai, klinikiniai, gyvenamieji ir aplinkos veiksniai, įskaitant amžių, lytį, etninę priklausomybę, rūkymo būklę, KMI, statinų vartojimą, vidutines namų ūkio pajamas, ploto privaties indeksą, kelio tankį 50 m aplink gyvenamąją vietą ir koncentraciją PM2.5 (smulkios dulkės <2,5 mikrometro) oro taršos ne visuose statistikos modeliuose.

svarbios žinios

Po valymo, kad būtų galima paskirstyti visus išmatuotus veiksnius, duomenys rodo reikšmingą atvirkštinę gyvų žaliųjų sričių ryšį su visomis biomarkerių kategorijomis, įskaitant šias:

• Epinefrikonono koncentracijos šlapime priėmimas didėjant gyvybės ekologiškumui (–6,9 % už δ 0,1 ndVI; 95 % KI: –11,5 % iki –2,0 %, p = 0,006) per 250 m, o statistinė reikšmė - 1 km.
• F2 izoprostano koncentracijos šlapime priėmimas didėjant žaliavai (–9,0 % δ 0,1 NDVI; 95 % KI: nuo –15,1 % iki –2,5 %, p = 0,007) esant 250 m, o statistinė reikšmė - 1 km.
• Atitinkamos CAC koncentracijos serume priima, didėjant žalią erdvę 250 m (efekto dydis nuo –8,0 % iki –15,6 %) ir 1 km (efekto dydis nuo –6,9 % iki –10,1 %).

Duomenys parodė dar ryškesnes asociacijas tam tikroms grupėms, įskaitant moteris, dalyvius, kurie nevartoja jokių beta blokatorių, ir dalyviai, neturintys ankstesnio miokardo infarkto priešistorės.

praktikos pasekmės

Šis tyrimas paskelbtas Amerikos širdies asociacijos žurnale ir parodo didėjantį įprastos medicinos sistemos susidomėjimą JAV gamtos ir sveikatos temomis. Tokios disciplinos kaip miesto planavimas, visuomenės sveikata ar parkai ir atsipalaidavimas daugelį metų tyrinėjo teigiamą žaliųjų erdvių poveikį. Malonu matyti, kad šia tema domisi daugiau medicinos žurnalų.

Šiuo metu tikrinami dabartinio tyrimo rezultatai neturėtų būti nustebinti. Empiriniai tyrimai daugelį dešimtmečių pranešė apie teigiamą žaliųjų erdvių poveikio poveikį. 1 Vienas iš pirmųjų iš šių tyrimų, paskelbto The Lanzette daugiau nei prieš dešimtmetį, parodė reikšmingą žmonių, kuriuos supa didesnės žalios teritorijos, širdies ir kraujagyslių sistemos mirtingumo sumažėjimas buvo naudojamas visame Didžiosios Britanijos nacionalinės 41 milijono žmonių duomenų rinkinyje. 2 Kiti tyrimai parodė panašius žaliųjų erdvių ryšius su koronarine širdies liga ir insultu.

Kaip pasiūlė šiame tyrime naudojami biomarkeriai, siūlomas pirminis veikimo mechanizmas yra psichofiziologinio streso reakcijos moduliavimas su atsirandančiu poveikiu fizinei ir psichinei sveikatai. Tai kartais vadinama „aliostatine apkrova“. 5.6 Daugybė naujausių tyrimų parodė ryšį tarp aplinkos veiksnių kaimynystėje ir padidėjusio alostatinio streso. 7,8 ir dešimtmečių tyrimų tyrimai buvo ištirti ūminiu žaliųjų teritorijų poveikiu stresui. Šis šis tyrimas yra vienas iš pirmųjų, naudojančių neuroendokrininius ir kraujagyslių atstatymo biomarkerius žaliosios erdvės tyrime gyvenamosiose vietose ir tokiu būdu išplečia aukščiau paminėtų epidemiologinių širdies ir kraujagyslių rezultatų veikimo mechanizmo įrodymus, pagrįstus aukščiau esančio psichofiziologinio streso ir visų Rytų streso sumažinimu.

apribojimai

Kaip skerspjūvio tyrimas, duomenys gali parodyti tik ryšius tarp gyvų žaliųjų sričių ir CVD biomarkerių. Priežastis negali būti, ir kadangi dalyvių nebuvo paklausta, kiek laiko jie praleido savo gyvenamojoje vietoje, jie gali tiksliai neatspindėti, kaip žaliųjų teritorijų poveikio trukmė daro įtaką šiems biomarkerių rezultatams.

didesnis susidomėjimas yra tas, kodėl epinefrinas yra vienintelis neuroendokrininis biomarkeris šlapime (išbandytas 10), kuris parodė asociaciją. Kai gyvos žaliosios zonos daro įtaką psichofiziologinei funkcijai, kaip pranešė kiti tyrimai, kodėl šie kiti biomarkeriai neatspindi šių pokyčių? Gali būti, kad šių žymeklių svyravimai yra per daug laikini, kad būtų galima išmatuoti pagrindinį lėtinio vidaus ekspozicijos linijos poveikį, šiuo atveju gali būti tinkamesni kiti žymenys, tokie kaip kortizolio. Kiti tyrimai ištyrė šį požiūrį su teigiamais rezultatais.

Šis tyrimas paskelbtas Amerikos širdies asociacijos žurnale ir parodo didėjantį įprastos medicinos sistemos susidomėjimą JAV gamtos ir sveikatos temomis.

Be to, įdomu, kad širdies ir kraujagyslių rizikos matavimo tyrimas nenaudojo daugiau įprastų širdies ir kraujagyslių biologinių žymenų, tokių kaip labai jautrus C reaktyviojo baltymo (HS-CRP) ar fibrinogeno, jei žinoma, kad tokie žymekliai reaguoja į psichofiziologinį stresą. Visi šio tyrimo rizikos žymekliai buvo surinkti naudojant šlapimo mėginį, tačiau iš kiekvieno dalyvio buvo paimtas kraujas, siekiant užfiksuoti kraujagyslių atstatymo pajėgumus per CAC skaičių, kad būtų galima surinkti HS-CRP ar fibrinogeną. Gali būti, kad šie pastarieji žymekliai atspindi uždegiminį imunologinį aktyvumą nei neuroendokrininis stresas. Nepaisant to, būsimi tyrimai gali norėti išplėsti įvairių biomarkerių rinkimą, kad būtų galima patikslinti galimus mechanizmus.

Išvados

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra viena iš pagrindinių sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Yra požymių, kad aplinkos veiksniai, tokie kaip artumas ir atpalaiduojančių žaliųjų erdvių poveikis, stimuliuoja, oksidaciniai ir atstatymo mechanizmai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai. Gali būti kliniškai ir ekonomiškai naudinga palaikyti priežiūrą ir prieigą prie šių žaliųjų sričių kaip holistinio, prevencinio požiūrio į ligos naštą dalį.