Emocijos ir jų valdymas Patanjala jogoje

Emocijos ir jų valdymas Patanjala jogoje

Patandžalis:

Maharshi Patanjali buvo gerbiamas išminčius ir žymus jogos bei samkhya filosofijos žinovas. Jis atliko įtemptus jogos tyrimus ir sistemingai tvarkė jos principus ir praktikas. Jo klasikinis darbas šia tema buvo vienas autentiškiausių ir tradiciškiausių mokymų, sulaužančių jogos gyvenimą.

Patanjala Yoga Sutros yra klasikinis išminčiaus Patanjali kūrinys, dar žinomas kaip Aštanga arba Radža joga. Tradiciniame tekste aiškinama proto prigimtis ir proto sutrikimų priežastys. Antrame teksto skyriuje pateikiama struktūrizuota metodika, leidžianti pasiekti ramybę, pasitelkiant jos principus ir praktiką. Sage gražiai aprašo sutrikimų pobūdį ir būdus, kaip kovoti su šiomis problemomis.

emocijos

Emocijos – tai žmogaus jausmai arba jausmai kitų atžvilgiu įvairiomis aplinkybėmis. Teigiama emocinio stabilumo būsena padeda išreikšti teisingą elgesį ir asmenybės bruožus. Emocinių būsenų disbalansas atneša vis daugiau kančių, sukelia psichikos išsiblaškymą, skausmą ir nerimą. Sage Patanajli aiškina, kad penkios negandos yra pagrindinės žmonių kančios priežastys, kurios labai stipriai sutrikdo ir mūsų emocijų prigimtį.

Emocinių sutrikimų psichofiziologija

Sutrikusios emocijos labai stipriai veikia mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Daugelis šiuolaikinių psichosomatinių ligų kyla dėl šių emocijų disbalanso. Jie išmeta endokrininės sistemos ritmą, o tai daro įtaką normaliai daugelio hormonų sekrecijai. Įvairių mūsų kūno sistemų fiziologiją įtakoja disbalansas. Biocheminių išskyrų nereguliarumas veikia mūsų virškinimą ir sukelia virškinimo sutrikimus, tokius kaip rūgštingumas, vidurių užkietėjimas ir virškinimo sutrikimai.

Emocijų valdymas jogoje

Jogos praktika yra viena veiksmingiausių priemonių stabilioms emocijoms palaikyti ir psichosomatinių ligų prevencijai. Išminčius savo sutrose rekomenduoja įskiepyti savybes, kad gyvenime išnaudotų harmoniją.

PYS 1.33 sako

Gerumo dvasia turėtų būti linksminama tiems, kurie patyrė laimę, užuojauta tiems, kuriems reikia pagalbos, geranoriškumo dvasia tiems, kurie eina dorybių keliu, ir abejingumas ydoms. Toks požiūris padeda sužadinti proto ir emocijų grynumą. Išgrynintas protas pasiekia vieną viršūnę, galiausiai pasiekia ramybę.