Jogos įkūrėjas – Hiranyagarbha

Jogos įkūrėjas – Hiranyagarbha

Daugelis jogos studentų Patandžali laiko jogos tėvu, tačiau Patandžalis buvo išminčius, sudaręs Jogos sutras ir perėmęs įvairias anksčiau kilusias idėjas apie jogą, pavyzdžiui, aštangą ar aštuonių galūnių kelią. Naudingiau žiūrėti į Patandžali ir jo mokymus kaip vartus į senesnius, senesnius mokymus.

Senoviniai tekstai pasakoja, kad pirminis Yoga Dharshana (jogos vizija arba filosofija) įkūrėjas buvo Hiranyagarbha, sanskrito kalba reiškiantis auksinį embrioną. Tai svarbiausia pasakyta Bhagavad Geetoje, svarbiausiame Mahabharatos tekste.

Remiantis tam tikromis giminėmis, vyriausiasis Hiranyagarbha mokinys yra išminčius Vasishta, atsakingas už Joga Vasishta, laikomą vienu didžiausių raštų apie jogos filosofiją.

Joga Vasishta apima idėjas iš jogos filosofijos, samkhya filosofijos, džainų filosofijos, budizmo ir vedantos. Tekstas yra diskursas tarp Vasishta ir Ramos ir, kaip teigiama, buvo parašytas prieš Ramajaną. Taip pat teigiama, kad tai vienas svarbiausių su joga susijusių šventraščių.

Egzistuoja specifinis įsitikinimas, kad dvasinį nušvitimą galima pasiekti tiesiog deklamuojant jogos Vasishta eilutes.

Knygos dialogas – Rama kaip dvasinis ieškotojas kelyje į nušvitimą, kalbantis su didžiuoju nušvitusiu išminčiumi Vasishta. Skaitydami pokalbį, perskaitote ir tiesioginį kelią į tiesą.

Labai svarbi sąvoka – sanskrito kalba vairagya – arba atsiskyrimas yra naudojamas kaip atspirties taškas aiškinant filosofiją.

Joga Vasishta aprašo septynis etapus iki nušvitimo. Pirmasis yra subheccha arba tiesos ilgesys. Antrasis yra Vicarana arba tinkamas tyrimas. Trečia – Tanumanasa arba protinės veiklos sulėtėjimas. Ketvirtasis yra Sattvapatti arba tiesos pasiekimas. Penktasis yra Asamsakti, kai jogas atlieka savo pareigas arba dharmas, nejausdamas prisirišimo prie jų ir nesitikėdamas jų. Šeštoji – Padartha Abhavana, kur jogas visur mato Brahmaną ir vienybę. Galiausiai jogas pasiekia turiją arba nuolatinį samadhi arba nušvitimą

Kai kurie dabar grįžta prie jogos pradininko ir sako, kad senoviniuose tekstuose – Vedos, Upanišadose ir kt. – Hiranyagarbha vadinamas pats Dievas.

Rigvedoje Hiranyagarbha apibūdinamas kaip dievų dievas ir mini, kad nėra nė vieno, kuris jį priimtų. Senovės šventraščiai taip pat vadina jį Brahmanu arba visatos siela.