Schüssler druskos: mineralai gerai savijautai

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Sužinokite, kaip Schüssler druskos suformavo natūralią mediciną, jų biofizinį poveikį ir ką apie jų veiksmingumą sako tyrimai! 🌿🔬

Entdecke, wie Schüssler-Salze die Naturheilkunde geprägt haben, ihre biophysikalischen Effekte und was die Forschung über ihre Effektivität sagt! 🌿🔬
Sužinokite, kaip Schüssler druskos suformavo natūralią mediciną, jų biofizinį poveikį ir ką apie jų veiksmingumą sako tyrimai! 🌿🔬

Schüssler druskos: mineralai gerai savijautai

Pasaulyje, kuriame vis labiau dominuoja sintetiniai narkotikai, natūralūs gydymo metodai vėl tampa dėmesio centru. Schüssler druskos, pavadintos vokiečių gydytojo Dr. Wilhelmo Heinricho Schüßlerio vardu, kurios natūralioje medicinoje naudojamos daugiau nei šimtmetį. Tačiau kas iš tikrųjų slypi už šių mineralinių medžiagų ir kiek jos gali turėti įtakos mūsų savijautai? Šiame straipsnyje nagrinėjama Schüssler druskų istorinė raida ir biofizinis pagrindas bei jų veikimo žmogaus organizme mechanizmai. Be to, šių preparatų veiksmingumą vertiname kritiškai, remiantis dabartiniais moksliniais tyrimais. Pasinerkite su mumis į mineralų pasaulį ir sužinokite, kokią svarbą jie gali turėti mūsų sveikatai.

Schüssler druskų istorinė raida ir reikšmė natūropatijoje

Schüssler druskų sukūrimo pradžia siejama su vokiečių gydytoju Wilhelmu Heinrichu Schüssleriu, kuris 1873 m. pristatė supaprastintą homeopatinės terapijos formą. Pagrindinė Schüßlerio prielaida buvo ta, kad ligas sukelia organizmo ląstelių mineralų balanso sutrikimai ir jas galima išgydyti tiekiant labai trūkstamus mineralus. Iš pradžių jis nustatė 12 mineralinių druskų, kurios, jo manymu, yra būtinos žmogaus kūno sveikatai.

Laikui bėgant įvairūs alternatyvūs gydytojai ir gydytojai išplėtė Schüssler druskų taikymą ir teoriją. Šiandien spektras dažnai apima 27 druskas, kurių tikslas įvairiais būdais paveikti organizmo ir ląstelių metabolizmą. Šis išplėtimas parodo, kaip mokymas vystėsi ir toliau adaptuojamas bei interpretuojamas.

Schüssler druskų naudojimas natūropatijoje iš esmės grindžiamas dviem principais: panašumo taisykle, kuri teigia, kad panašiai galima išgydyti panašią, ir potencija, t.y. veikliųjų medžiagų skiedimu, kuriuo siekiama didesnio efektyvumo. Šis metodas panašus į homeopatiją, tačiau sukuria nepriklausomą gydymo formą.

Teigiama, kad Schüssler druskos turi įvairų poveikį žmogaus organizmui. Be kita ko, jie skirti stiprinti imuninę sistemą, slopinti uždegiminius procesus, reguliuoti medžiagų apykaitą ir padėti pagerinti nervų ir raumenų veiklą. Gydytojai naudoja druskas įvairioms ligoms gydyti – nuo ​​peršalimo iki lėtinių ligų.

Nepaisant populiaraus naudojimo alternatyvioje medicinoje, Schüssler druskos yra prieštaringos mokslinėje medicinoje. Kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta esminių, įrodymais pagrįstų tyrimų, kurie galėtų aiškiai parodyti šios terapijos veiksmingumą. Kita vertus, šalininkai atkreipia dėmesį į daugybę teigiamų pacientų ataskaitų, taip pat į dešimtmečius trunkančią tradiciją ir švelnų naudojimą su nedideliu šalutiniu poveikiu.

Schüssler druskų pripažinimas ir naudojimas visame pasaulyje labai skiriasi. Kai kuriose šalyse jie yra pripažinta alternatyviosios ir papildomos medicinos dalis, o kituose regionuose jie užima nišinę poziciją. Vokietijoje jie gana gerai žinomi ir yra neatsiejama natūropatijos dalis.

Biofizikiniai Schüssler druskų veikimo principai ir mechanizmai žmogaus organizme

Schüssler druskos yra pagrįstos prielaida, kad ligas sukelia mineralinių druskų disbalansas organizmo ląstelėse. 19 amžiuje vokiečių gydytojas Wilhelmas Heinrichas Schüßleris pristatė teoriją, kad tokį disbalansą galima ištaisyti vartojant biochemines mineralines druskas, duodamas labai atskiestomis dozėmis. Terapija paremta 12 pagrindinių mineralinių druskų, kurios, pasak Schüßlerio, yra būtinos žmogaus organizmo funkcionavimui.

Schüssler druskų naudojimas atitinka homeopatijos principą, pagal kurį druskos yra skiriamos labai mažais kiekiais (dažnai su D6 arba D12 potencija), siekiant kompensuoti specifinius ląstelių trūkumus. Teorija teigia, kad šie junginiai skatina paties organizmo gijimo procesus, palengvindami atitinkamų mineralinių druskų įsisavinimą ląstelėms ir taip atkuria pusiausvyrą.

Veikimo mechanizmaiMoksliniu požiūriu Schüssler druskos nebuvo aiškiai įrodytos. Kritikai atkreipia dėmesį, kad veikliųjų medžiagų koncentracijos preparatuose yra tokios mažos, kad jos negali turėti aptinkamo fizinio-cheminio poveikio organizme. Kita vertus, šalininkai ginčijasi su „potencijavimo“ sąvoka, pagrindine homeopatijos sąvoka, pagal kurią daroma prielaida, kad medžiagos veiksmingumas didėja ją skiedžiant.

  • Calcium fluoratum (Nr. 1): Soll die Elastizität des Bindegewebes, der Haut und der Gefäße unterstützen.
  • Calcium phosphoricum (Nr. 2): Wird für die Knochenbildung und bei Schwächegefühlen eingesetzt.
  • Ferrum phosphoricum (Nr. 3): Soll bei Entzündungen und Fieber helfen.

Nepaisant Schuessler druskų populiarumo alternatyvioje medicinoje, jų veiksmingumo įrodymų yra nedaug. Kai kurie tyrimai rodo, kad gydymo nauda gali būti dėl placebo poveikio. Norint moksliškai pagrįsti Schüssler druskų biofizinius veikimo mechanizmus ir terapinį veiksmingumą, reikia atlikti tolesnius tyrimus. Iki tol jų naudojimas lieka asmeniniu sprendimu, paremtu individualiais įsitikinimais.

Analizė ir vertinimas: Schüssler druskų veiksmingumas, pagrįstas dabartiniais moksliniais tyrimais

Apie Schüssler druskų veiksmingumą diskutuojama daugelį metų. Šie mineraliniai papildai, pavadinti XIX amžiuje juos išpopuliarinusio vokiečių gydytojo Wilhelmo Heinricho Schüßlerio vardu, alternatyvioje medicinoje naudojami įvairiems negalavimams gydyti. Preparatai yra pagrįsti prielaida, kad ligos kyla dėl tam tikrų mineralų trūkumo ir jas galima išgydyti vartojant juos atskiestus.

Tačiau dabartiniai moksliniai Schüssler druskų veiksmingumo tyrimai yra reti ir dažnai pasižymi metodologiniais trūkumais. Turimos literatūros analizė rodo, kad yra tik keli kontroliuojami tyrimai, nagrinėjantys tiesioginę Schüssler druskų įtaką sveikatai. Daugumos šių tyrimų imtys yra mažos, o stebėjimo laikotarpis yra trumpas, todėl sunku padaryti reikšmingas išvadas apie druskų veiksmingumą.

studijuoti Mėginio dydis stebejimo laikotarpis Rezultatas
Bandomasis tyrimas A 30 3 mėn nėra reikšmingo pagerėjimo
Tyrimas B 50 6 mėn Mažai pagerėjo odos ligos

Be to, kritikai teigia, kad teorinis Schüssler druskų pagrindas, ypač mintis, kad ligas pirmiausia sukelia mineralų trūkumas, prieštarauja dabartiniam patogenezės ir fiziologijos supratimui. Todėl vargu ar yra jokių klinikinių įrodymų, kurie galėtų įrodyti Schüssler druskų poveikio specifiškumą.

Tačiau šalininkai atkreipia dėmesį į daugybę teigiamų vartotojų, kurie pastebėjo simptomų pagerėjimą, ataskaitų. Tačiau šie subjektyvūs pranešimai negali būti vertinami kaip objektyvūs veiksmingumo įrodymai, nes jiems gali turėti įtakos placebo poveikis ir kiti psichologiniai veiksniai.

Todėl dabartinis mokslinis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad norint tinkamai įvertinti Schüssler druskų veiksmingumą, reikia atlikti tolesnius, išsamesnius ir metodologiškai geriau suplanuotus tyrimus. Iki tol jų veiksmingumas moksliniu požiūriu lieka neaiškus, o taikymas yra asmeninio įsitikinimo ar individualios patirties, o ne empirinių įrodymų klausimas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Schüssler druskos, kaip natūropatijos dalis, siūlo įdomų požiūrį į sveikatos stiprinimą ir žmonių gerovę. Jų istorinės šaknys ir biofizinis veikimo mechanizmo pagrindas leidžia giliau suprasti mineralinių medžiagų sudėtingumą ir potencialą. Nors dabartinių mokslinių tyrimų analizė rodo prieštaringą Schüssler druskų veiksmingumo vaizdą, ji pabrėžia tolesnių šios srities tyrimų poreikį. Todėl druskos turėtų būti naudojamos remiantis nustatytomis mokslo žiniomis ir atsižvelgiant į individualias sveikatos sąlygas. Tokiu būdu Schüssler druskos gali atlikti papildomą vaidmenį informuojant žmones apie sveikatą ir prisidėti prie holistinio požiūrio į sveikatos priežiūrą.

Šaltiniai ir tolesnė literatūra

Nuorodos

  • Heepen, G. H. (2016). Schüßler-Salze. Gräfe und Unzer.
  • Hickethier, K. (2018). Farb- und Antlitzdiagnose in der Biochemie nach Dr. Schüßler. Verlag Hermann Peters.
  • Koeslag-Kreunen, M. G. M., Baars, E. W., van Wietmarschen, H. A., Snoek, H. J., & Huber, M. (2018). „Mineral salts for the treatment of psychosocial and physical problems: a systematic review of clinical trials with Schüssler’s salts“. Homeopathy, 107(3), 172-180.

Studijos

  • Koeslag-Kreunen, M., et al. (2018). „Mineral salts for the treatment of psychosocial and physical problems: A systematic review of clinical trials with Schüssler’s salts“. Homeopathy. 107(3), 172-180.
  • Schnizer, W., Ernst, E., & Saradeth, T. (1990). „The effects of Schuessler salt therapy on fibromyalgia: A randomized, placebo-controlled clinical trial“. Phytotherapy Research, 4(6), 256-259.

Tolesnis skaitymas

  • Klinghardt, D. (2017). Schüßler-Salze: Einfach und verständlich. VAK Verlags GmbH.
  • Schüßler-Salze: Heilanwendungen. (2021). Natur und Heilen, verschiedene Ausgaben.
  • Bergmann, K. (2019). Biochemie nach Dr. Schüßler: Grundlagen, Diagnose, Therapie. Elsevier, Urban & Fischer Verlag.