Taurės: Tradicinis kraujotakos gerinimo būdas

Taurės: Tradicinis kraujotakos gerinimo būdas

Taurės – giliose tradicijose įsišaknijusi praktika – šiuolaikinėje medicinoje išgyvena nepaprastą renesansą. Nuo senovės civilizacijų iki šių dienų šis žavus kraujotakos skatinimo metodas nuolat vystėsi ir buvo pritaikytas, kad būtų išvengta įvairių sveikatos problemų. Tačiau kas tiksliai slypi už šios šimtmečių senumo technologijos ir kiek jos teigiamą poveikį įrodė mokslas? Šiame straipsnyje nagrinėjama istorinė taurelių terapijos raida, gilinamasi į mokslinius praktikos pagrindus, taip pat pateikiamas išsamus saugaus ir veiksmingo naudojimo vadovas. Sujungus dabartinius tyrimus ir istorines įžvalgas, šios analizės tikslas – atskleisti taurelės sudėtingumą ir dinamiką bei skatina tradicinius gydymo metodus pažvelgti iš naujo.

Taurės terapijos istorinė raida: nuo senovės iki šiuolaikinės praktikos

Taurės terapija – alternatyviosios medicinos forma, kurios metu naudojami taurinimo akiniai neigiamam odos spaudimui sukurti, kilęs iš įvairių senovės civilizacijų. Jau 1500 m.pr.Kr. Šios terapijos formos aprašymai buvo rasti Egipte I amžiuje prieš Kristų. Metodą naudojo ir senovės graikai, tarp jų ir garsusis gydytojas Hipokratas (apie 460-370 m. pr. Kr.), vėliau jis plačiau paplito Romos imperijoje ir viduramžiais Europoje. Taurės tradicinėje kinų medicinoje (TCM) buvo naudojamos maždaug nuo 1000 m. pr. Kr. Naudojamas ten, kur jis yra neatsiejama terapinės praktikos dalis.

Istorinė taurelių terapijos raida per šimtmečius rodo nepaprastą pagrindinio taikymo metodo nuoseklumą, taip pat reikšmingus regioninius metodo pritaikymus ir išplėtimus. Iš pradžių buvo naudojami gyvūnų ragai arba bambukiniai indai, vėliau stiklinės ar metaliniai varpeliai. Svarbi pažanga buvo varpinių stiklainių, kurie šiluma gali lengvai sukurti vakuumą, įvedimas.

XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžioje nušvitus ir tobulėjant mokslinei medicinai, taurelės terapijos populiarumas Vakarų pasaulyje sumažėjo. Į tai vis dažniau buvo žiūrima kaip į liaudies medicinos dalį, o jos praktika perėjo į alternatyvių ar papildomų gydymo metodų sritį. Tačiau tai išliko įprasta gydymo forma daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.

XX amžiaus pabaigoje ir 21 amžiaus pradžioje susidomėjimas taurelių terapija atgijo, ypač dėl to, kad sportininkai ir įžymybės, kuriems buvo atliktas gydymas, buvo matomi visuomenėje. Šiuolaikinės taurelės dažnai naudojamos kartu su kitomis terapijos formomis, tokiomis kaip masažas, akupunktūra ar fizioterapija. Šiuolaikinėje praktikoje naudojami keli puodelių formavimo tipai, įskaitant sausą taurelę, kai odoje nedaroma pjūvio, ir kruviną taurelę, kai maži pjūviai daromi prieš sukuriant neigiamą slėgį.

Integralioji medicina, skatinanti alternatyvių ir tradicinių terapijos metodų derinimą, vis dažniau į kupiūrą žiūri kaip į papildomą gydymo būdą esant įvairiems nusiskundimams. Nepaisant istorinių šaknų ir plačiai paplitusio naudojimo, taurelių terapijai vis dar trūksta išsamių, moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie galėtų aiškiai įrodyti jos veiksmingumą ir saugumą.

Moksliniai taurelių naudojimo pagrindai: dabartinių jo veiksmingumo tyrimų apžvalga

Taurės – ilgą istoriją turinti terapijos forma – dažnai naudojama dėl galimos gydomosios naudos įvairiose klinikinėse situacijose. Pastaraisiais metais daugybė mokslinių tyrimų buvo sutelkti į taurelių veikimo mechanizmų ir veiksmingumo tyrimą. Jis buvo naudojamas įvairiuose kontekstuose, įskaitant skausmo malšinimą, kraujotakos skatinimą ir kaip adjuvantinė raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų terapija.

Žurnale PLOS ONE paskelbta metaanalizė rodo, kad taurelių terapija gali veiksmingai sumažinti skausmą, ypač pacientams, sergantiems lėtiniu kaklo ir nugaros skausmu. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad reikia atlikti tolesnius aukštos kokybės tyrimus, kad būtų galima paremti šias išvadas.

Kitas svarbus tiriamas aspektas – taurelių įtaka vietinei kraujotakai. „Alternatyviosios ir papildomos medicinos žurnale“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vietinė odos kraujotaka žymiai padidėjo taurelių srityje. Tai patvirtina tradicinį įsitikinimą, kad taurės gali padėti skatinti kraujotaką.

Kita svarbi problema yra puodukų dėvėjimo saugumas. Nors taurelių naudojimas paprastai laikomas saugiu, kai jį atlieka apmokyti specialistai, kartais gali pasireikšti šalutinis poveikis, pvz., mėlynės, skausmas ar odos infekcija. Todėl norint sumažinti riziką labai svarbu tinkamai išmokti ir išmanyti teisingus metodus.

Kalbant apie mokslinį pagrindą, yra įvairių tipų taurelių, tokių kaip sausas ir kruvinas puodelis, kurių kiekvienas turi skirtingus veikimo mechanizmus ir taikymo sritis. Tyrimai dažniausiai sutelkiami į konkrečias rūšis, todėl sunku tiesiogiai palyginti studijų rezultatus.

Apibendrinant galima teigti, kad moksliniai tyrimai rodo, kad taurelės yra veiksmingos tam tikrose srityse, ypač skausmo malšinimo ir kraujotakos skatinimo. Nepaisant to, reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų patvirtintos šios preliminarios išvados ir būtų sukurtas išsamus supratimas apie visą terapinį potencialą ir puodelių formavimo mechanizmus.

Praktinės naudojimo ir saugos instrukcijos: Teisingo taurinimo terapijos atlikimo vadovas

Tinkamas taurelių terapijos įgyvendinimas yra labai svarbus jos veiksmingumui ir saugumui. Yra įvairių metodų, įskaitant sausą taurelę, kai vakuumas sukuriamas ant odos nepadarant jokių pjūvių, ir kruvinas puodelis, kai prieš vakuumą odoje padaromi nedideli pjūviai. Abu metodai skirti pagerinti kraujotaką, malšinti skausmą ir skatinti gijimą.

• Vorbereitung: Vor der Anwendung sollte die zu behandelnde Hautstelle gereinigt werden. Das Equipment, insbesondere die Schröpfgläser, müssen steril sein. Entscheidend ist zudem die Wahl des richtigen Ortes für die Ansetzung der Gläser, der je nach Behandlungsziel variiert.
• Durchführung: Beim trockenen Schröpfen wird ein Schröpfglas auf die Haut gesetzt, und mittels einer Pumpe oder durch Erwärmung ein Unterdruck erzeugt. Beim blutigen Schröpfen werden vorher kleine Hautschnitte gesetzt. Die Dauer, wie lange die Gläser auf der Haut bleiben, variiert, sollte aber in der Regel 5 bis 15 Minuten nicht überschreiten.
• Nachsorge: Nach der Behandlung kann die behandelte Hautstelle gerötet sein und eventuell leichte Blutergüsse aufweisen. Eine angemessene Nachsorge umfasst die Desinfektion der Haut und das Auftragen einer beruhigenden Salbe.

Taurės terapijos saugumas labai priklauso nuo tinkamo naudojimo ir higienos. Reikia atsižvelgti į kontraindikacijas. Žmonės, kuriems taurės netinka:

• Schwangere
• Personen mit schweren Hautkrankheiten
• Personen mit Blutgerinnungsstörungen

Norint saugiai naudoti, taip pat reikia kruopštaus mokymo ir patirties naudojant taurelių terapiją. Todėl profesionalai visada turėtų stebėti diegimą arba naudotojai turėtų gauti bent išsamias instrukcijas, prieš pradėdami naudoti taurelių terapiją.

Todėl tinkamai atlikta taurelių terapija gali būti veiksmingas būdas palaikyti fizinę sveikatą, jei laikomasi aprašytų saugos nurodymų.

Apibendrinant galima teigti, kad taurelių terapija yra ilgas istorines tradicijas turintis metodas, kuris dabar naudojamas tiek alternatyvioje medicinoje, tiek šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose. Šiame straipsnyje pateikiama išsami istorinės raidos apžvalga, mokslinis pagrindas, taip pat teisingas puodelio naudojimo ir saugos nurodymas. Nepaisant šimtmečius išgarsėjusios reputacijos įvairiose kultūrose, besidomintys turėtų žinoti, kad taurelės efektyvumas gali skirtis priklausomai nuo būklės ir individualios situacijos. Dabartinis mokslas pateikia įrodymų apie galimą naudą sveikatai, kuri gali būti susijusi su taurelių terapija, tačiau tuo pat metu pabrėžia būtinybę atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima aiškiai parodyti šią naudą ir toliau tobulinti metodiką. Asmenims, ketinantiems išbandyti šią terapijos formą, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir nesiimti terapijos patiems be atitinkamų nurodymų ir patirties. Taip ne tik užtikrinamas saugumas, bet ir pasiekiama kuo didesnė nauda sveikatai.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Nuorodos

• Ahmed, S.M., Madbouly, N.H., Maklad, S.S. & Abu-Shady, E.A. (2005). Immunomodulatory effects of blood letting cupping therapy in patients with rheumatoid arthritis. Egyptian Journal of Immunology, 12(2), 39-51.
• Al-Bedah, A.M.N., Elsubai, I.S., Qureshi, N.A., et al. (2019). The medical perspective of cupping therapy: Effects and mechanisms of action. Journal of Traditional and Complementary Medicine, 9(2), 90–97.

Studijos

• Mehta, P. & Dhapte, V. (2015). Cupping therapy: A prudent remedy for a plethora of medical ailments. Journal of Traditional and Complementary Medicine, 5(3), 127-134.
• Michalsen, A., Bock, S., Lüdtke, R., Rampp, T., Baecker, M., Bachmann, J., Langhorst, J., & Musial, F. (2009). Effects of Traditional Cupping Therapy in Patients with Carpal Tunnel Syndrome: A Randomized Controlled Trial. Journal of Pain, 10(6), 601-608.

Tolesnis skaitymas

• Cao, H., Li, X., & Liu, J. (2012). An updated review of the efficacy of cupping therapy. PloS one, 7(2), e31793.
• Farhadi, K., Schwebel, D.C., Saeb, M., Choubsaz, M., Mohammadi, R., & Ahmadi, A. (2009). The Effectiveness of Wet-Cupping for Nonspecific Low Back Pain in Iran: A Randomized Controlled Trial. Complementary Therapies in Medicine, 17(1), 9-15.
• Kim, J.I., Lee, M.S., Lee, D.H., Boddy, K., & Ernst, E. (2011). Cupping for treating pain: A systematic review. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine, 2011, 467014.