Fitochemija gilėjo: aktyvi medžiagų analizė šiuolaikinėje žolelių medicinoje

Veröffentlicht:

Von:

Entdecken Sie die Bedeutung von Phytochemikalien und modernen Analysemethoden in der Kräuterheilkunde für evidenzbasierte Anwendungen.
Atraskite fitocheminių medžiagų ir šiuolaikinių analizės metodų svarbą žolelių medicinoje įrodymais pagrįstos programos. (Symbolbild/natur.wiki)

Pasaulyje, kuriame tampa vis svarbesnė naturopatija, fitochemija yra dominanti. Augalinių medžiagų įvairovė ir potencija ne tik gausu mokslininkų, bet ir natūropatų bei sveikatos sąmoningų žmonių. Bet kas tiksliai slepiasi už šių natūralių netikėtumų?

Savo straipsnyje mes giliai pasineriame į fitocheminių medžiagų vaidmenį ir jų įtaką šiuolaikinei žolelių medicinai. Mes apšviečiame modernius veikliosios medžiagos analizės, einančios už tyrimų laboratorijų užkulisiuose, metodus. Ir - tai geriausia - mes teikiame praktines rekomendacijas, kaip galite gauti naudos iš naujausių išvadų.

Pasiruoškite iš naujo atrasti paslaptingas gamtos jėgas. Džiaugiamės matydami, kaip mokslas atgaivina senas žolinio tradicijas ir ką tai gali reikšti jūsų sveikatai.

fitochemikalų vaidmuo šiuolaikinėje žolelių medicinoje

Phitochemikalai yra natūralūs ryšiai, atsirandantys augaluose ir už kuriuos lemia spalva, skonis ir sveikatos savybės. Jie vaidina pagrindinį vaidmenį šiuolaikinėje žolelių medicinoje, nes turi terapinių savybių ir gali pasiūlyti daug naudos sveikatai. Fitocheminės medžiagos yra suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas: antrinės augalų medžiagos, prisidedančios prie gynybos nuo kenkėjų ir ligų, ir pirminės augalų medžiagos, atliekančios esmines augalų funkcijas.

Keletas geriausių žinomų fitocheminių medžiagų yra:

  • flavonoidai: antioksidacinės savybės ir priešuždegiminis poveikis.
  • terpenas: atrodo antimikrobinis ir gali sustiprinti imuninę sistemą.
  • alkaloidai: turi skausmo reindžerį ir psichoaktyvų poveikį.
  • saponinas: palaiko imuninę funkciją ir gali sumažinti cholesterolio suvartojimą.

Fitocheminių medžiagų ir sveikatos ryšys yra gerai dokumentuotas. Daugybė tyrimų rodo, kad maisto vartojimas, turintis didelį fitochemikalų kiekį, pavyzdžiui, žoleles ir prieskonius, gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ir tam tikros rūšies vėžys, riziką. ncbi.nih.gov pabrėžia, kad flavonoidų antioksidacinės savybės gali apsaugoti nuo ląstelių pažeidimų.

Be prevencijos, fitochemikalai vaidina ir gydant ligas. Pavyzdžiui, įrodyta, kad iš ciberžolės, kuriose gausu kurkumino, ekstraktai turi priešuždegimines ir skausmą malšinančias savybes, todėl jie tampa populiarūs papildomame medicinoje. Metaanalizė įrodo, kad kurkuminas gali turėti reikšmingų pranašumų gydant reumatoidinį artritą ( PubMed.nlm.nih.gov ).

Fitocheminių medžiagų naudojimas šiuolaikinėje žolelių medicinoje yra įvairus ir apima arbatas, tinktūras, ekstraktus ir eterinius aliejus. Norint pasiekti norimą naudą sveikatai, labai svarbu kruopštus augalų pasirinkimas ir teisingas pasiruošimas. Tyrimai, tokie kaip frontiersin.org parodyti, kad bioaktyvus fitocheminių medžiagų prieinamumas gali būti paveiktas skirtingų rūšių, kurios reiškia, kad teisingas pasirinkimas yra sunaikinti. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į galimą fitocheminių medžiagų riziką. Kai kurie ryšiai gali būti toksiški vartojant dideles dozes arba sukelti sąveiką su kitais vaistais. Todėl labai svarbu būti atsargiai, kai naudojami žolelės ir jų ekstraktai ir, jei reikia, pasikonsultuoti su specialistu.

Aktyviųjų medžiagų analizės metodai ir jų svarba veikliųjų ingredientų tyrimams

Fitocheminių medžiagų tyrimai yra ir patenka į veikliųjų ingredientų analizės metodus. Be tikslių analizės metodų, atskirų augalų komponentų negalima patikimai nustatyti ar įvertinti kiekybiškai. Įprasti metodai apima didelio našumo skysčių chromatografiją (HPLC), dujų chromatografiją (GC) ir masės spektrometriją (MS). Kiekvienas iš šių metodų suteikia specifinių pranašumų, kad priklauso nuo tiriamų medžiagų tipo.

  • aukšto našumo skysčių chromatografija (HPLC): Idealiai skirtas atskirti ir analizuoti jungtis skysčio pavidalu, ypač iš vandens, tirpių medžiagų.
  • Gaschromatografija (GC): naudinga trumpalaikiams ar dujiniams junginiams, dažnai kartu su masės spektrometrija, kad būtų išsamesnė analizė.
  • masės spektrometrija (MS): leidžia nustatyti junginių molekulinius svorius ir struktūrinę informaciją ir dažnai naudojama kaip vėlesnis metodas identifikavimui pagal GC arba HPLC.

analizės metodo pasirinkimas daro didelę įtaką tyrimų rezultatams. Nors HPLC dažnai naudojamas augalų ekstraktams analizuoti, GC daugiausia naudojamas analizuojant eterinius aliejus. Norint gauti tikslius ir atkuriamus rezultatus, svarbu pasirinkti tinkamą metodą pagal matricą, kurią reikia ištirti. Neteisingas metodas gali sukelti duomenų iškraipymus, o tai kelia pavojų tyrimo rezultatų pagrįstumui.

Kitas veikliosios medžiagos analizės aspektas yra kokybės užtikrinimas. Čia pradedami įvairūs standartai ir protokolai, kurie užtikrina, kad metodai būtų tinkamai naudojami. Tokių standartų laikymasis yra labai svarbus norint užtikrinti gautų rezultatų kokybę ir sudaryti sąlygas jų perkėlimui į kitus tyrimus. Be to, skirtingi bandymo metodai taip pat gali skatinti naujų aktyviųjų medžiagų atradimą, jei išsamių duomenų suvokia bibliometrinės analizės ar didelio pralaidumo metodai.

Šių metodų prasmė ypač akivaizdi ryšyje su teisine sistema. Išmanomi ir standizuojami veikliosios medžiagų analizės metodai yra būtini daržovių vaistų, tokių kaip Europos narkotikų agentūra (EMA), patvirtinimui. Šie reikalavimai užtikrina, kad į rinką patektų tik aukštos kokybės ir gerai ištirti produktai, kurie galiausiai tarnauja pacientų saugai.

Svarbios technikos:

metodas Privalumai HPLC didelė skiriamoji geba, tinkama sudėtingiems mišiniams gc Greita trumpalaikių jungčių analizė MS Išsamus informacijos įsigijimas molekulėms

Ypač šiuolaikiniame žolelių medicinoje esanti gerai pagrįsta duomenų bazė yra būtina norint dokumentuoti ir įteisinti augalų gydomosios savybes. Aktyviųjų medžiagų analizės metodai pasirodo būtini ne tik tyrimams, bet ir praktiniam vartojimui vaistinėje ir galutiniame vartotojui.

Remiantis dabartiniais tyrimų rezultatais

praktinio žolelių taikymo rekomendacijos

Žolelių naudojimas šiuolaikinėje terapijoje vis labiau grindžiamas mokslinėmis žiniomis. Tyrimai rodo, kad daugelis fitocheminių medžiagų, atsirandančių augaluose, gali turėti didelę įtaką sveikatai. Norėdami efektyviai išnaudoti šį potencialą, praktikai turėtų atsižvelgti į šias rekomendacijas:

  • prisitaikymas prie individualių poreikių: Žolelių poveikis gali skirtis kiekvienam asmeniui. Labai svarbu individuali paciento poreikių ir sveikatos būklės analizė.
  • Moksliškai patikimas pasirinkimas: Žolelių pasirinkimas turėtų būti pagrįstas dabartiniais klinikiniais tyrimais ir metaanalizėmis. Leidiniai specialiuose žurnaluose, tokiuose kaip „Phytomedicina“ ir „Žolelių medicinos žurnalas“, yra vertingos ištekliai.
    • Pastaba dozė: Dešinė dozė yra labai svarbi žolelių taikymo veiksmingumui. Aukštos dozės preparatai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, tuo tarpu per žemos programos gali neturėti jokio poveikio.
  • Teisinga paruošimo forma: Įvairūs preparatai (pvz., Vartos, ekstraktai, tinktūros) daro įtaką veikliųjų medžiagų biologiniam prieinamumui. Paruošimo forma turėtų būti pasirinkta pagal pasirinktą žolę ir numatytą terapinį tikslą.
    • Apsvarstykite
  • sąveiką: Naudodamiesi žolelėmis svarbu apsvarstyti galimybę sąveiką su kitais vaistais. Pacientai turėtų būti informuoti apie žolelių ir įprastų medicininių vaistų derinį.

Be to, specifinės fitochemikalai gali būti naudojami specialiose taikymo srityse. Dažnai naudojamų žolelių apžvalga ir jų terapinis poveikis rodo, kurie augalai yra veiksmingi tam tikroms indikacijoms.

Kraut taikymo sritis veikliosios medžiagos Šamomilas Virškinimo skundai Apigeninas, Bisabolol Šv. Jono misa depresija hipericinas, hiperforin Imbieras pykinimas Gingerol, Shogaol česnako širdies ir kraujagyslių sveikata Alliin, Allicin

Šių moksliškai patikimų metodų integracija į žolelių medicinos praktiką gali žymiai padidinti terapijos veiksmingumą. Praktikai visada turėtų būti pasirengę tęsti mokslą ir atsižvelgti į naujus tyrimų rezultatus, kad būtų galima pritaikyti ir patobulinti savo metodus.

Apibendrinant galima teigti, kad fitochemija vaidina pagrindinį vaidmenį šiuolaikinėje žolelių medicinoje, gilinant supratimą apie bioaktyvius ryšius augaluose ir tokiu būdu parodo jo terapinį potencialą. Pateiktų aktyviųjų medžiagų analizės metodai, tokie kaip aukšto našumo skysčių chromatografija ir masės spektrometrija, yra nepaprastai svarbūs nustatant ir kiekybiškai įvertinti šiuos svarbius ingredientus. Jie ne tik įgalina gerai pagrįstus teiginius apie augalinių medžiagų efektyvumą, bet ir prisideda prie įrodymų pagrįstų taikymo gairių fitoterapijoje plėtros. Remiantis dabartiniais tyrimų rezultatais, atsižvelgiant į praktinį žolelių pritaikymą, imamasi dar vieno žingsnio moksliškai pagrįsto ir saugaus daržovių vaistų vartojimo. Nuolatiniai šios srities tyrimai yra būtini norint išnaudoti visą fitoterapijos potencialą ir skatinti žolelių integraciją į šiuolaikinę mediciną.

šaltiniai ir kita literatūra

Nuorodos

  • Schilcher, h. (2012). Fitoterapija: pagrindai ir pritaikymai. 2. Leidimas. Štutgartas: Georg Thieme Verlag.
  • Henkel, J. ir Westendorf, J. (2018). Žolelių medicina: fitochemijos svarba natūropatijoje. Heidelbergas: Springeris.

Studijos

  • Heinrichas, M. ir kt. (2017). Etnofarmakologija ir fitochemija. Žurnalas ethnopharmacology , 197, 144-157.
  • Wagner, H. ir K. Ulrich-Painich (2009). Nauja vaistinių augalų vaidmens sveikatos priežiūros srityje perspektyva. fitomedicina , 16 (1), 1-3.

Tolesnė literatūra

  • Isabelle, M. & Labadie, r. (2020). Žolelių medicinos fitochemikalai: kokybės kontrolė ir farmakologinė veikla. In: Fitochemija: pažanga ir programos . Elsevier.
  • Rockenbach, I. et al. (2016). Žolelių medicinos skatinimas atliekant mokslinę analizę. Žolelių medicinos žurnalas , 6 (3), 123–129.