Psichinis treniruotės: teigiamos mintys apie sveikatą ir gerai
Psichinis treniruotės: teigiamos mintys apie sveikatą ir gerai
Pasaulyje, kuriame stresas ir neigiamos mintys lemia kasdienį gyvenimą, psichinis mokymas tampa vis svarbesnis. Tačiau kaip psichinis mokymas iš tikrųjų veikia ir kokie moksliniai įrodymai yra teigiamų minčių apie sveikatą ir gerai veikimą veiksmingumą? Šis straipsnis apšviečia žavų ryšį tarp proto ir kūno, pateikia praktiką orientuotus metodus ir psichinio mokymo metodus bei analizuoja išmatuojamą teigiamo mąstymo poveikį. Parodydami dabartinius tyrimo rezultatus, gausite gilesnį supratimą apie minčių galią ir sužinosite, kaip galite tvariai padidinti savo geroką per psichinį treniruotę. Pasinerkite į psichinio mokymo mokslą ir įkvėpkite, kaip galite naudoti teigiamas mintis savo sveikatai.
Moksliniai psichinio mokymo pagrindai: ryšys tarp minčių ir sveikatos
Moksliniai tyrimai ne kartą parodė, kad tarp psichikos ir fizinės sveikatos yra gilus ryšys. Tokios sąvokos kaip psichoneuroimunologija iliustruoja, kaip mintys ir emocijos gali tiesiogiai paveikti imuninę sistemą. Šio ryšio pagrindas yra supratimas, kad streso ir neigiamos minties modeliai daro neigiamą poveikį imunologiniams žymenims ir tokiu būdu padidina jautrumą ligoms.
Šio ryšio mokslinio tyrimo centre yra mechanizmai, kuriuos neuronų veikla (mintys ir emocijos) sąveikauja su fiziologiniais procesais. Pagrindinis mechanizmas yra streso hormonų, tokių kaip kortizolio, išsiskyrimas, kuris tiesiogiai veikia imuninę sistemą. Tyrimai parodė, kad įrodyta, kad reguliarūs psichinio treniruočių metodai, tokie kaip meditacija ir sąmoningumas, sumažina kortizolio kiekį ir todėl daro teigiamą poveikį fizinei sveikatai.
Kita svarbi sąvoka yra neuroplastiškumas, smegenų gebėjimas reorganizuoti save reaguojant į patirtį, elgesį ir aplinkos pokyčius. Psichinis treniruotės naudoja šį plastiškumą, kad sukeltų pokyčius smegenų srityse, atliekant tikslinius pratimus, atsakingus už streso, emocijų reguliavimo ir dėmesio susidorojimą. Tokiu būdu įvairiuose tyrimuose buvo parodyta, kad ilgalaikė psichinė treniruotės sukelia prefrontalinio žievės sluoksnių sustorėjimą, kurį lydi patobulintas sprendimas -priėmimas ir emocinis stabilumas.
Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina psichinio mokymo gydymo ir ligų prevencijos veiksmingumą. Žurnale „Psychosomatic Medicine“ paskelbta metaanalizė rodo, pavyzdžiui, aiškų ryšį tarp meditacijos ir sąmoningumo mokymo ir psichinės bei fizinės sveikatos pagerėjimo.
Psichosomatinės medicinos žurnalas
Apibendrinant, moksliniai tyrimai patvirtina požiūrį, kad psichinis mokymas yra ne tik vertingas būdas padidinti bendrą šulinio, bet ir yra veiksminga prevencijos ir palaikymo priemonė susidorojant su ligomis.
Psichinio mokymo metodai ir technika: praktinis požiūris į kasdienį gyvenimą
Psichinis mokymas apima įvairius metodus ir metodus, kuriais siekiama teigiamai paveikti mintis, emocijas ir galiausiai ir žmogaus elgesį. Tikslas yra padidinti psichinę jėgą, kuri yra ypač svarbi stresinėse situacijose ar siekti asmeninių tikslų. Pagrindiniai psichinio mokymo metodai apima:
- Vizualizacijos metodai: Jie turi protinį žaidimą per artėjančius įvykius ar situacijas, kad būtų optimaliai prisitaikyti prie jų ir parodyti teigiamus rezultatus.
- Sąmoningumas ir meditacija: , sutelkiant dėmesį į dabartinį momentą ir sąmoningą pojūčių, minčių ir emocijų suvokimą, pagerėja savęs supratimas. Tai padeda sumažinti stresą ir skatinti emocinį reguliavimą.
- Objektyvūs metodai: Konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, svarbių ir laiko susijusių tikslų (intelektualiųjų kriterijų) formulavimas palaiko asmeninių ambicijų motyvaciją ir sistemingą persekiojimą.
- teiginiai: Reguliarus teigiamų įsitikinimų pasikartojimas yra skirtas padėti sukurti pasitikėjimą savimi ir išsiveržti per neigiamus mąstymo modelius.
Šių metodų įgyvendinimas kasdieniame gyvenime gali būti vykdomas tiksliniame mokyme ir praktikoje. Nuoseklumas čia yra labai svarbus, nes psichinės treniruotės poveikis dažnai matomas tik tada, kai naudojamas reguliariai ir ilgalaikis. Daugeliui žmonių įsitraukimas į psichinį treniruotę prasideda nuo trumpų, kasdienių praktikos padalinių, kurie pamažu plečiami.
Šių metodų naudojimas taip pat vis dažniau vyksta klinikiniame kontekste, siekiant palaikyti pacientus susidorojant su baimėmis, depresija ir stresu. Tyrimai rodo, kad tokie metodai kaip meditacija ir sąmoningumas gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, Goyal et al metaanalizė. (2014), paskelbta JAMA vidaus medicinoje, kuri gali padėti sąmoningumo meditacijai sumažinti baimės ir depresijos simptomus.
Sėkmingas psichinis mokymas ne tik reikalauja žinių ir pritaikymo metodų, bet ir esminis supratimas apie tai, kaip šie metodai gali paveikti mintis, jausmus ir elgesį. Individualus prisitaikymas prie asmeninių poreikių ir pageidavimų yra labai svarbus, kad būtų galima atkreipti dėmesį į didžiausią įmanomą psichinio mokymo naudą.
išmatuojamas teigiamo mąstymo poveikis šuliniui: dabartinių tyrimo rezultatų analizė
Pastaraisiais metais tyrimai vis labiau apšvietė išmatuojamą teigiamo mąstymo poveikį žmogaus šuliniui. Tyrimai sutelkti į įvairius aspektus, tokius kaip streso mažinimas, psichinės sveikatos ir fizinio šulinio gerinimas.
Pensilvanijos universiteto pagrindinis tyrimas ( https://www.sas.upenn.edu/ ) parodė, kad žmonės, kurie reguliariai naudoja teigiamo mąstymo metodus, žymiai sumažina streso lygį ir pagerino psichologinę sveikatą. Šie žmonės taip pat praneša apie aukštesnę gyvenimo kokybę, palyginti su kontroline grupe, kuri nepraktikuoja tokių metodų.
Poveikis streso mažinimui : Dėl to 15 tyrimų metaanalizė parodė tiesioginį ryšį tarp teigiamo mąstymo ir streso mažinimo. Dalyviai pranešė apie reikšmingą suvokiamo streso lygio sumažėjimą, naudojant teigiamo mąstymo metodus.
Psichikos sveikatos gerinimas : Be to, atskleidžiant apžvalgos rezultatus, kad teigiamas mąstymas yra susijęs su mažesniu depresijos ir nerimo sutrikimų dažniu. Dalyviai, kurie išlaikė teigiamų minties modelį, per šešis mėnesius pastebimai pagerėjo jų psichinės sveikatos būsenose.
Poveikis fiziniam šuliniui taip pat yra pastebimas. Harvardo universiteto ( https://www.harvard.edu/ ) tyrimas susiejo reguliarius teigiamus paminklus su mažesniu širdies ir kraujagyslių ligų greičiu ir bendrą imuninės sistemos pagerėjimą. Tai rodo, kad teigiamos mintys gali turėti tiesioginį poveikį fizinės sveikatos parametrams.
Ryšiai tarp teigiamo mąstymo ir geresnio gero, yra akivaizdūs ir juos palaiko dabartiniai tyrimų rezultatai. Šie duomenys rodo, kad teigiamo mąstymo modelių skatinimas gali reikšmingai prisidėti gerinant bendrą sveikatą.
Galiausiai matyti, kad moksliniai psichinio mokymo pagrindai rodo aiškų mūsų minčių ir sveikatos konstitucijos ryšį. Vykdydamas praktiką orientuotus metodus ir metodus, kiekvienas asmuo gali naudoti šias išvadas, kad pagerintų savo bendrąjį šulinį. Dabartinių tyrimo rezultatų analizė taip pat patvirtina išmatuojamą teigiamo mąstymo poveikį sveikatai. Aišku, kad psichinis mokymas yra ne tik gyvenimo kokybės padidinimo būdas, bet ir moksliškai pagrįsta praktika, galinti sukelti didelius teigiamus pokyčius mūsų gyvenime. Naudodamiesi teigiamų minčių galia, mes atveriame galimybę gyventi sveikiau ir laimingiau.
šaltiniai ir kita literatūra
Nuorodos
- Seligman, M.E.P., & CSiKSzentmihalyi, M. (2000). Teigiama psichologija: įvadas. Amerikos psichologas , 55 (1), 5–14.
- Fredrickson, B. L. (2001). Teigiamų emocijų vaidmuo teigiamoje psichologijoje: žmogaus augimo ir šulinio struktūros struktūra. Amerikos psichologas , 56 (3), 218–226.
Studijos
- Layous, K., Chanclor, J., Lyubomirsky, S., Wang, L., & Doraiswamy, P. M. (2011). Teigiamas mąstymas skatina našumą ir gerovę: atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas. Laimės studijų žurnalas , 12 (2), 345-352.
- Scheier, M. F., & Carver, C. S. (1985). Optimizmas, susidorojimo mechanizmai ir sveikata: tiriamasis tyrimas. Asmenybės ir socialinės psichologijos žurnalas , 49 (3), 607–627.
Tolesnė literatūra
- Seligmanas, M.E.P. (2011). Klesis - kaip žmonės žydi: teigiama sėkmingo gyvenimo psichologija. Miunchenas: „Kösel-Verlag“.
- Lutz, R., Stulz, N., & Köllen, M. (2009). Emocijų psichologija. Štutgartas: Kohlhammeris Verlagas.
- Layard, R. (2005). Laiminga visuomenė: politikos ir verslo kursų pakeitimas. Frankfurtas AM Main: Campus Verlag.