Meditacija: dvasia apie gydymą
Meditacija: dvasia apie gydymą
Šiandienos greito menkinančiame pasaulyje, kuriame kūnas dažnai yra nukreiptas į savo ribas, žmonija ieško veiksmingų kelių, kaip susitaikyti su kūnu ir protu. Meditacija, senovės praktika, kilusi iš Tolimųjų Rytų kultūrų, pasirodo esanti raktas atkurti šią harmoniją. Bet kaip tiksliai meditacija daro įtaką mūsų smegenims ir kokie moksliniai įrodymai yra jų veiksmingumas gydant? Šis straipsnis patenka į šiuos klausimus, nagrinėjant mokslinius meditacijos pagrindus ir jo poveikį žmogaus smegenims. Tai lygina skirtingus meditacijos praktikos metodus, atsižvelgiant į jų veiksmingumą ir pritaikomumą, ir galiausiai veda konkrečius atvejų tyrimus ir tyrimų rezultatus, kurie parodo meditacijos „dvasios apie materiją“ meditacijos transformacinę galią medicinoje. Pasinerkite į mus žavų pasaulį, kuriame dvasia ne tik daro įtaką „Matter“, bet ir iš tikrųjų gali išgydyti.
Meditacijos mokslinis pagrindas ir jo poveikis žmogaus smegenims
Meditacijos praktika pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau sulaukė mokslinių tyrimų dėmesio. Įvairūs tyrimai parodė, kad meditacija gali sukelti reikšmingų pokyčių žmogaus smegenyse. Tai apima streso mažinimą, bendrojo šulinio jausmo koncentracijos ir skatinimo gerinimą.
Pagrindinis tyrimų pagrindinis dėmesys skiriamas struktūriniams smegenų pokyčiams, kuriuos gali sukelti įprasta meditacijos praktika. Naudojant funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją (FMRT), buvo įrodyta, kad ilgalaikė meditacija lemia žievės regionų sustorėjimą, susijusius su dėmesiu, interoceptualiu suvokimu ir jutimo apdorojimu. Prefrontalinė žievė ir ypač izoliacija rodo reikšmingus struktūrinius pokyčius, atspindinčius pagerėjusią kognityvinę funkciją ir padidėjusį emocinį reguliavimą.
Neurocheminiame lygmenyje meditacija moduliuojant tam tikrus neurotransmiterius, įskaitant kortizolio gamybos sumažėjimą ir serotonino bei dopamino gamybos padidėjimą, darbus, kurie yra glaudžiai susiję su laimės ir pasitenkinimo jausmu. Tai iš dalies paaiškina stresą, kuris sumažėja ir nuotaika kinta meditacijos poveikis.
Kita svarbi tyrimų sritis daro įtaką meditacijos poveikiui numatytajam mados tinklui (DMN) - smegenų struktūrai, kuri yra aktyvi, kai smegenys yra ramios būsenoje ir neveikia pagal konkrečias ištiesines užduotis. Tyrimai rodo, kad dėl meditacijos sumažėja DMN aktyvumas, kuris šiuo metu yra susijęs su minčių sumažėjimu ir padidėjusiu buvimu. Tai turi didelę įtaką tokioms būsenoms kaip depresija ir baimė, kurioms dažnai būdingas per didelis DMN brakonierius ir hiperaktyvumas.
Apibendrintos mokslinės žinios rodo, kad meditacija gali ne tik sukelti trumpalaikius patirties ir elgesio pokyčius, bet ir ilgalaikius struktūrinius bei funkcinius smegenų pokyčius. Šie pokyčiai prisideda prie įvairių pranašumų, susijusių su įprasta meditacijos praktika, įskaitant geresnį emocinį šulinį, padidėjusį pažinimo rezultatą ir bendrą streso mažinimą.
Meditacijos praktikos metodai: skirtingų požiūrių, susijusių su veiksmingumu ir pritaikomumu, palyginimas
Meditacija apima įvairius metodus, kurie gali skirtis jų įgyvendinimu, tikslais ir efektyvumu. Labiausiai žinomos meditacijos formos yra sąmoningumo meditacija, transcendentinė meditacija, zen meditacija, mantros meditacija ir Vipassanos meditacija.
- Sąmoningumo meditacija yra pagrįsta sąmoningu ir nevertinamu dabartinio momento dėmesiu. Ši praktika gali pagerinti gebėjimą susidoroti su stresu ir dažnai naudojama klinikinėje psichologijoje depresijos ir nerimo sutrikimų gydyti.
- Transcendental Meditation reikalauja, kad tyla pakartotų asmeninę mantrą, kad pasiektų gilios ramybės būseną. Tyrimai rodo, kad ši technologija gali sumažinti širdies ir kraujagyslių riziką ir prisidėti prie bendrosios psichinės sveikatos.
- Zen meditacija (Zazen) sutelkia dėmesį į sėdėjimo požiūrį ir kvėpavimo stebėjimą. Zazenas siekia skatinti pasitikėjimą savimi ir įžvalgą ir dažnai praktikuojamas dvasiniam tobulėjimui.
- mantros meditacija apima protinį ar garsą, pakartojantį žodį ar sakinį, o tai turėtų sukelti protą ir padėti gilesniam vidiniam ramybei.
- Vipassanos meditacija yra viena iš seniausių meditacinių metodų, kurie turėtų perteikti įžvalgą apie tikrąją gyvenimo prigimtį, skatinant savęs stebėjimą ir didindamas mintis apie mintis, jausmus ir kūno pojūčius.
Šių metodų efektyvumas skiriasi priklausomai nuo individualių tikslų ir reikalavimų. Pavyzdžiui, keliuose tyrimuose nustatyta, kad sąmoningumo meditacija yra ypač efektyvi gydant stresą, nerimą ir depresiją, o transcendentinė meditacija gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
Meditacijos metodo pasirinkimas turėtų būti grindžiamas asmeninėmis nuostatomis, instrukcijų prieinamumu ir mokymo galimybėmis bei konkrečiais asmens tikslais. Svarbu, kad kiekviena meditacijos forma galėtų prisidėti prie psichinės ir fizinės sveikatos gerinimo reguliarios praktikos atveju.
atvejų tyrimai ir tyrimų rezultatai: Gydymo per dvasią apie medžiagą įrodymai medicininiame taikyme
Pastaraisiais metais daugybė tyrimų ir tyrimų ištyrė meditacijos ir psichinio gydymo metodų įtaką fizinės ir psichinės sveikatos būsenoms. Nemažai šių tyrimų pateikia tvirtus įrodymus, kad dvasios viršijimo metodai turi terapinę vertę skirtinguose medicinos kontekstuose.
a meta-analizė Nuo 2011 m., Paskelbtame žurnale „Psychosomatic Research“, ištyrė sąmoningumo meditacijos poveikį baimės ir depresijos simptomams. Iš viso 39 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 3500 dalyvių, analizė parodė, kad sąmoningumo meditacija gali žymiai padėti sumažinti abiejų ligų simptomus.
Kitame tyrime, paskelbtame Amerikos širdies asociacijos žurnale, tyrėjai ištyrė transcendentinės meditacijos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Rezultatai parodė, kad reguliari meditacija gali sumažinti aukštą kraujospūdį, mažesnę širdies priepuolio ir insulto riziką, taip pat bendrą geresnę širdies sveikatą.
- Neuromokslinė perspektyva: Smegenų veiklos tyrimas meditacijos metu naudojant funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją (FMRI) ir elektroencefalografiją (EEG) parodė, kad meditacija lemia struktūrinius smegenų pokyčius. Teritorijos, susijusios su dėmesiu, emocine pusiausvyra ir pasitikėjimas savimi, rodo padidėjusį aktyvumą ir pasikeitė žolių tankis.
- Psichologinis poveikis: Įvairūs tyrimai rodo, kad meditacijos metodai, tokie kaip sąmoningumas ar sąmoningumo pratimai, gali prisidėti prie streso simptomų, nerimo, depresijos ir PTSS palengvinimo, skatinant teigiamus pažinimo procesų pokyčius ir smegenų streso reaktyvumą.
- Fiziologinis poveikis: Tyrimų rezultatai rodo, kad reguliarus meditacija gali sustiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujospūdį ir sumažinti uždegiminius procesus organizme. Šį poveikį galima priskirti kortizolio lygio sumažėjimui ir pagerinti streso valdymą.
Šie tyrimai aiškiai parodo, kad meditacijos ir kitų psichinių metodų praktika gali turėti gydomąjį poveikį tiek fiziologiniam, tiek psichologiniam lygiui. Tarpdisciplininis požiūris į šiandienos mediciną, kuriame derinami tradiciniai metodai ir šiuolaikinis mokslas, per tokius rezultatus gauna tvirtą empirinį pagrindą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad meditacija yra gili ir moksliškai pagrįsta praktika, kurios teigiamas poveikis neturi būti nepakankamai įvertintas žmogaus smegenims ir fizinei sveikatai. Suprojektuoti metodai ir tyrimų rezultatai pabrėžia meditacijos metodų įvairovę ir pritaikomumą, o tai suteikia galimybę asmenims pasirinkti tinkamiausią jiems praktiką. Be to, pateiktos atvejų tyrimai patvirtina galingą proto vaidmenį įveikiant fizines ribas ir skatinant gijimo procesus. Neabejojama, kad meditacijos integracija į kasdienį gyvenimą ir medicininio gydymo planuose gali būti vertingas indėlis į didėjantį gerai -gydymą ir gydymą. Atsižvelgiant į didėjančius mokslinius įrodymus, laikas visuomenei pripažįsti šios tūkstantmečio praktikos svarbą ir pripažįsta jos taikymą ne tik kaip dvasinę, bet ir kaip mediciniškai svarbią intervenciją.šaltiniai ir kita literatūra
Nuorodos
- Lutz, A., Slagter, H. A., Dunne, J. D., & Davidson, R.J. (2008). Dėmesys ir smegenų bei elgesio reguliavimas. Gamtos apžvalgos neuromokslai , 9 (7), 449-463.
- Hölzel, B. K., Carmody, J., Vangel, M., Congleton, C., Yerramsetti, S. M., Gard, T., & Lazar, S.W. (2011). Sąmoningumo praktika lemia suaugusiųjų smegenų struktūros pokyčius. Psichiatriniai tyrimai: neurovaizdinis , 191 (1), 36–43.
- Tang, Y.Y., Hölzel, B. K., & Posner, M.I. (2015). Sąmoningumo meditacijos neuromokslas. Gamtos apžvalgos neuromokslai , 16 (4), 213–225.
Studijos
- Zeidan, F., Johnson, S. K., Diamond, B. J., David, Z., & Goolkasian, P. (2010). Sąmoningumo meditacija pagerina pažinimą: trumpo meditacijos mokymo įrodymus. Sąmonė ir pažinimas , 19 (2), 597–605.
- Lazar, S. W., Kerr, C. E., Wassman, R. H., Gray, J. R., Greve, D. N., Treadway, M. T., McGarvey, M., Quinn, B. T., Dusek, J. A., Benson, H., Rauch, S. L., Moore, C. I., & Fischl, B. (2005). Meditacijos patirtis yra susijusi su padidėjusiu žievės storiu. Neuroreport , 16 (17), 1893–1897.
Tolesnė literatūra
- Kabat-Zinn, J. (2013). Sveika per meditaciją: Didelė savęs, kuriame yra MBSR, knyga. Fischer Taschenbuch Verlag . (Originalūs darbai, išleisti 1990 m.)
- Brantley, J. (2007). Sąmoningumas pradedantiesiems: švelnus kelias į vidinę ramybę. Arbor Verlag .
- Wallace, B.A. (2006). Dėmesio revoliucija: sutelkto proto galios atrakinimas. Išminties leidiniai .
- Hansonas, R., ir Mendius, R. (2009). Budos smegenys: praktinis palaimos, meilės ir išminties neuromokslas. Nauji „Harbinger“ leidiniai .