Maisto švaistymo mažinimas: kaip pradėti
Maisto švaistymo mažinimas: kaip pradėti Maisto švaistymas yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad maždaug trečdalis viso pagaminamo maisto patenka į sąvartynus. Tai ne tik didžiulis išteklių, tokių kaip vanduo, energija ir žemė, švaistymas, bet ir prisideda prie klimato kaitos bei turi neigiamą socialinį poveikį. Laimei, kiekvienas asmuo gali imtis veiksmų, kad sumažintų maisto švaistymą. Šiame straipsnyje pasidalinsime skirtingais požiūriais ir patarimais, kaip pradėti mažinti maisto švaistymą. Maisto atliekų svarba Maisto atliekos turi daug neigiamų padarinių ekonomikai, aplinkai ir...

Maisto švaistymo mažinimas: kaip pradėti
Maisto švaistymo mažinimas: kaip pradėti
Maisto švaistymas yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad maždaug trečdalis viso pagaminamo maisto patenka į sąvartynus. Tai ne tik didžiulis išteklių, tokių kaip vanduo, energija ir žemė, švaistymas, bet ir prisideda prie klimato kaitos bei turi neigiamą socialinį poveikį. Laimei, kiekvienas asmuo gali imtis veiksmų, kad sumažintų maisto švaistymą. Šiame straipsnyje pasidalinsime skirtingais požiūriais ir patarimais, kaip pradėti mažinti maisto švaistymą.
Maisto švaistymo svarba
Maisto švaistymas turi daug neigiamų pasekmių ekonomikai, aplinkai ir visuomenei. Štai keletas priežasčių, kodėl maisto švaistymas yra aktuali problema:
1. Išteklių švaistymas
Maisto gamybai reikia daug vandens, energijos ir žemės. Kai maistas švaistomas, visi tie ištekliai taip pat švaistomi. Tai bereikalingai apkrauna aplinką ir prisideda prie problemų, tokių kaip vandens trūkumas, miškų naikinimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija.
2. Klimato kaita
Maisto atliekos prisideda prie klimato kaitos. Kai maistas patenka į šiukšlių dėžę, jis suyra ir gamina metano dujas – ypač galingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Metanas sukelia apie 16 procentų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažindami maisto švaistymą galime padėti kovoti su klimato kaita.
3. Badas ir skurdas
Nors pramoninėse šalyse maistas švaistomas, daug žmonių kitose pasaulio dalyse kenčia nuo bado ir skurdo. Mažindami maisto švaistymą galime padėti pagerinti aprūpinimo maistu saugumą ir kovoti su badu bei skurdu.
Patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą
Yra daug būdų, kaip mes visi galime padėti sumažinti maisto švaistymą. Štai keletas paprastų patarimų, kaip pradėti:
1. Sąmoningas apsipirkimas
Vienas iš paprasčiausių dalykų, kurį galite padaryti, yra sąmoningai apsipirkti. Iš anksto suplanuokite, ko jums reikia maistui, ir sudarykite pirkinių sąrašą. Pirkite tik tai, ko jums iš tikrųjų reikia, ir venkite impulsyvių pirkinių. Kai apsiperkate sąmoningai, sumažinate tikimybę, kad maistas suges prieš pradėdamas jį naudoti.
2. Tinkamas maisto laikymas
Kitas svarbus aspektas – tinkamas maisto laikymas. Kai kurie maisto produktai turi būti laikomi šaldytuve, o kiti gali būti laikomi kambario temperatūroje. Perskaitykite ant pakuočių esančias instrukcijas ir įsitikinkite, kad maistą laikote tinkamai, kad pailgintumėte jo galiojimo laiką.
3. Panaudokite likučius
Jei turite maisto likučių, neleiskite jam tiesiog sugesti šaldytuve. Išnaudokite likučius naudodami kūrybingus receptus arba naudokite juos naujuose patiekaluose. Iš likučių galima gaminti skanias sriubas, troškinius ar salotas. Naudodami likučius ne tik sumažinate maisto švaistymą, bet ir sutaupote pinigų.
4. Atkreipkite dėmesį į teisingą porcijos dydį
Dažnai išmetame maistą, nes pagaminome ar patiekėme per daug. Gamindami ir patiekdami maistą atkreipkite dėmesį į teisingą porcijos dydį. Atitinkamai pakoreguokite kiekį, kad išvengtumėte atliekų. Jei perkepsite, užšaldykite likusius patiekalus arba duokite tiems, kuriems to reikia.
5. Teisingai interpretuokite galiojimo datas
Galiojimo pabaigos datos dažnai yra painus apsipirkimo bakalėjos aspektas. Daugelis maisto produktų yra saugūs vartoti net pasibaigus jų galiojimo laikui. Išmokite atskirti „galiojimo datas“ ir „geriausias iki“ datas. Galiojimo laikas reiškia, kad po šios datos maisto valgyti nebesaugu, o tinkamumo vartoti terminas nurodo datą, iki kurios produktas išliks geriausios kokybės, bet po to vis tiek yra saugus valgyti.
6. Dovanokite ir dalinkitės
Jei turite maisto, kurio nebegalite naudoti, apsvarstykite galimybę jį paaukoti arba pasidalinti su kitais žmonėmis. Daugelis bendruomenių turi organizacijų ar programų, kurios duoda perteklinį maistą ne pelno organizacijoms arba žmonėms, kuriems to reikia. Dalindamiesi maistu galite padėti kitiems ir sumažinti maisto švaistymą.
Išvada
Maisto švaistymas yra rimta problema, turinti pasaulinių pasekmių. Tačiau yra žingsnių, kurių kiekvienas gali imtis, kad sumažintų maisto švaistymą. Sąmoningai apsipirkdami, teisingai laikant maistą, naudodami maisto likučius, laikydamiesi teisingo porcijos dydžio, teisingai interpretuodami ir dalindamiesi tinkamumo vartoti terminais, galime padėti sumažinti maisto švaistymą. Kiekvienas indėlis yra svarbus ir kartu galime padėti sukurti tvaresnį ir teisingesnį pasaulį.
Šaltiniai:
– Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. (2019). Pagrindiniai faktai apie maisto praradimą ir švaistymą, kuriuos turėtumėte žinoti! https://www.food.unsere:domain.org/en/Newsroom/Key-Facts/
– Jungtinių Tautų aplinkos programa. (2020). Maisto atliekos. https://www.unenvironment.org/explore-topics/resource-efficiency/what-we-do/preventing-food-waste