Žolelės sezono keitimas - prisitaikymas prie rudens ir žiemos

Žolelės sezono keitimas - prisitaikymas prie rudens ir žiemos

Kai dienos yra trumpesnės ir temperatūra tampa gaivesnė, mūsų mylimosios žolelės taip pat turi prisitaikyti - gana protingos, tiesa? Daugelio augalų iššūkis yra šiltojo sezono pokyčiai nuo šilto sezono. Bet kaip tiksliai šie aromatiniai stebuklai meistrai rudenį ir žiemą? Šiame straipsnyje mes įtraukiame jus į jaudinančią atradimo kelionę. Mes apšviečiame fiziologinius pakeitimus, kurie padeda jūsų žolelėms paneigti stresines sąlygas. Taip pat yra vertingų patarimų, kaip išlaikyti ir palaikyti savo žoleles šaltuoju metų laiku. Ir nepamirškime tinkamo maistinių medžiagų tiekimo! Nes net žiemą jūsų sodo favoritams reikia tinkamos atramos, kad jie išliktų sveiki ir stiprūs. Sužinokime, kaip jūs atnešate savo žoleles per šalčio mėnesius ir kurios strategijos padeda išlaikyti žydintį sodą. Būk jaudinantis!

Fiziologiniai žolelių koregavimai rudenį ir žiemą

Rudenį ir žiemą vaistažolėms taikomi fiziologiniai koregavimai, leidžiantys jiems išgyventi vėsesnėje temperatūroje ir sumažintomis apšvietimo sąlygomis. Fotosinthes era sumažėja dėl sutrumpintų dienų ir vėsesnės temperatūros, o tai verčia žoleles maksimaliai padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Daugelis metų žolelių išeina iš maistinių medžiagų iš lapų iki šaknų, kad galėtų pasiruošti šaltam sezonui.

Pagrindinis aspektas yra šalčio apsaugos agentų formavimasis. Augalai šaltuoju laikotarpiu gamina cukrų ir kitas tirpias medžiagas, kurios veikia kaip anti -smūgio agentai. Šios medžiagos sumažina ląstelių sulčių užšalimo tašką ir taip neleidžia ląstelėse susidaryti ledo. Svarbus koregavimas taip pat yra vandens kiekio sumažėjimas daržovių ląstelėse, siekiant sumažinti šalčio padarytą žalą.

Lapų kritimas yra dar viena reikšminga reguliavimo reakcija. Daugelis žolelių praranda lapus rudenį, kad sumažintų vandens nuostolius ir sumažintų sniego bei šalčio stresą ant augalų struktūros. Šis procesas nustato fotosintezę ir sumažėja energijos suvartojimas. Žolelės, tokios kaip čiobreliai ir raudonėlis, dažnai būna atsparesnės ir pasižymi daliniu atsparumu šalčiui, o tai reiškia, kad jos gali išlikti aktyvūs ilgiau, net jei temperatūra krinta.

Streso -tolerantiškos savybės taip pat yra labai svarbios išgyvenimui. Kai kurioms žolelėms išsivysto storesni arba vaško pavidalo lapai, kurie padeda laikyti drėgmę ir apsaugo nuo kenksmingo šalčio. Šie pakeitimai yra ypač svarbūs regionuose, kuriuose yra ekstremalios oro sąlygos, kai išgyvenimo strategijos gali skirtis tarp augalo gyvybės ir mirties.

Sąveikoje tarp išorinių aplinkos veiksnių ir vidinių daržovių reakcijų galima pastebėti nepaprastą žolelių pritaikomumą. Šie fiziologiniai pokyčiai yra labai svarbūs ilgaamžiškumui ir augimui per kitus sezonus.

žolelių palaikymo ir palaikymo strategijos vėsesniais mėnesiais

Žolelių priežiūra šaltais mėnesiais reikalauja pritaikytų strategijų, kad būtų užtikrintas jų patvarumas ir gyvybingumas. Paprastai šie augalai yra jautrūs šalčiui ir šalčiui. Todėl ypač svarbu imtis teisingų priemonių, kad būtų užtikrintas jūsų išgyvenimas.

• Vietos pasirinkimas: Raskite apsaugotą vietą savo žolelėms, kad apsaugotumėte jas nuo ekstremalių oro sąlygų. Pietinės plotos paprastai siūlo daugiau saulės spindulių ir yra šiltesnės.
• Mulchenas: Organinių medžiagų, tokių kaip šiaudų ar medžio drožlės, sluoksnis gali atskirti dirvožemį ir taip apsaugoti žolelių šaknies zoną nuo šalčio.
• Drėkinimas: Adaptuota drėkinimas yra labai svarbus. Paprastai žolelėms žiemą reikia mažiau vandens, tačiau dirvožemis neturėtų visiškai išdžiūti. Gerai praleistas dirvožemis sumažina šaknies puvimo riziką.
• Apsauga nuo šalčio: Naudokite vilnos ar specialius augalų gaubtus, kad šaltomis naktimis padengtumėte jautrias žoleles. Tai padeda apsaugoti žemesnę temperatūrą žemiau užšalimo.
• pesticidai: būtinai kovojate su traumuojamais vabzdžiais ir ligomis prieš augalus į žiemą. Prevencinės priemonės čia yra ypač svarbios.

Tinkamas apvaisinimas taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį. Rudenį patartina naudoti lengvesnes trąšas, kurios neskatina augalų skatinti naują augimą, kurį galėtų pažeisti šaltis. Norint padidinti atsparumą šalčiui, reikėtų apsvarstyti mažą navikų trąšą ir, jei reikia, reikėtų pridėti kalio.

Sodininkai taip pat gali apsvarstyti, kurias žoleles jie nori laikyti žiemos mėnesiais. Kai kurios veislės, tokios kaip bazilikas ar petražolės, yra ypač jautrios ir gauna lengvą, šiltą erdvę. Norint išvengti pelėsių ir kitų ligų, svarbu pakankama oro cirkuliacija ir nuolatinė temperatūra.

Jūsų pačių žolelių sodas gali ir toliau siūlyti turtingą derlių net ir po vasaros žiedo, jei pastebimos aukščiau pateiktos strategijos. Kiekvieną sezoną svarbu laikyti mokymosi etapu, siekiant sukurti optimalią atitinkamų žolelių tipų priežiūros praktiką.

maistinių medžiagų tiekimas ir vaistažolių dirvožemio valdymas per sezonus keičiasi

Maistinių medžiagų tiekimas ir dirvožemio valdymas yra labai svarbūs žolelių augimui ir sveikatai, ypač pereinant nuo šiltų mėnesių. Pasikeitus sezonams, keičiasi augalų poreikiai, o ūkininkai ir pomėgių sodininkai turi atitinkamai pritaikyti savo strategijas.

grindų analizė vaidina pagrindinį vaidmenį. Prieš rudenį dirvožemio mėginiai turėtų būti pašalinti ir ištirti, ar nėra pH ir maistinių medžiagų. Remiantis šiomis analizėmis, galima nuspręsti, ar ir kurios trąšos yra būtinos. Dažnai rekomenduojamas organinių ir mineralinių trąšų derinys, kad žolelėse būtų subalansuotas maistinių medžiagų tiekimas. Makroelementų azoto (-ai), fosforo (P) ir kalio (k), kurie turėtų būti naudojami skirtingomis sąlygomis, yra ypač svarbūs norint palaikyti specifines žolelių augimo fazes.

• azotas: skatina lapų augimą ir bendrą vystymąsi.
• fosforas: palaiko šaknų formavimąsi ir gėlių vystymąsi.
• kalis: sustiprina bendrą atsparumą ligoms ir stresinėms sąlygoms.

Be to, ypač svarbu dirvožemio struktūra . Geras vėdinimas ir vandens pralaidumas yra būtini norint išvengti šaknies puvimo žiemą. Humuso sluoksnis dirvožemyje veikia kaip vandens ir maistinių medžiagų kalba, tuo pačiu skatina biologinę įvairovę dirvožemyje. Norint pagerinti dirvožemio derlingumą, dažnai rekomenduojama įtraukti organines medžiagas, tokias kaip kompostas ar šulinio mėšlas.

mulchenas yra dar vienas patikrintas metodas, kuris kaupia šilumą ir sumažina vandens išgarinimą dirvožemyje. Medžiagos, tokios kaip šiaudai, žievės ar žolės sekcija, padeda išlaikyti stabilią šaknies zonos temperatūrą ir tuo pačiu apriboti piktžolių augimą.

| Maistinių medžiagų tipas | Funkcija | Rekomenduojamas kiekis (kg /ha) |
| ——————————————————————— | ———————— | Azotas (-ai) | Lapų augimas | Skirtingai priklausomai nuo meno |
| Fosforas (P) | Šaknies vystymasis | Skirtingai priklausomai nuo meno |
| Kalis (k) | Ligos atsparumas | Skirtingai priklausomai nuo meno |

Maistinių medžiagų tiekimo ir dirvožemio valdymo adaptacija visada turėtų būti pritaikyta atsižvelgiant į specifinius užaugintų žolelių rūšių poreikius. Tokiu būdu sodininkai gali maksimaliai padidinti uždarbį ir skatinti savo augalų tvirtumą per iššūkius keliančius žiemos mėnesius.

Apskritai žolelių pritaikomumas parodo, kokie yra universalūs ir atsparūs šie augalai. Fiziologiniai pokyčiai, kuriuos išgyvenate rudenį ir žiemą, yra nepaprastai svarbūs jūsų išgyvenimui ir vystymuisi. Naudodamiesi tikslinėmis priežiūros ir priežiūros strategijomis, sodininkai ir ūkininkai gali užtikrinti, kad jų žolelės klestės net vėsesniais mėnesiais. Be to, maistinių medžiagų tiekimas ir dirvožemio valdymas vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant augalų sveikatą šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Išsamiomis žiniomis apie šiuos aspektus galima išnaudoti visą žolelių potencialą ir optimizuoti jų naudojimą ne po sezono. Galų gale, norint išspręsti šias temas, svarbu ne tik pomėgių sodininkams, bet ir profesionaliam žemės ūkiui, siekiant nustatyti tvarią ir pelningą auginimo praktiką.

šaltiniai ir kita literatūra

Nuorodos

• Friedrich, R. (2015). "Herbalizmas: vaistinių augalų pagrindai ir jų taikymas". „Urban & Fischer Verlag“.
• Klein, U., ir Hohmann, J. (2019). "Antrinių augalų ingredientų svarba augalų fiziologijoje". Springeris Verlagas.
• Müller, H. (2020). "" Augalų grindų adaptacija skirtingose ​​klimato zonose. "Tu Dresden.

Studijos

• Schäfer, S., & Wagner, H. (2021). "Šviesos ir temperatūros įtaka virtuvės žolelių fiziologijai rudenį". Žurnalas augalų fiziologijai, 45 (3), 455–467.
• Krause, M., ir Richter, A. (2020). "Maistinių medžiagų dinamika augaliniame auginime augmenijos laikotarpiu". Žemės ūkio tyrimai, 59 (2), 123–134.

Tolesnė literatūra

• Schweitzer, M. (2018). „Rudens priežiūra žolelėms: praktinis vadovas“. Verlagshaus Monsenstein ir Vannerdat.
• Hoffmann, A. (2017). "Žolelės žiemą: žiemos strategijos sode". Verlag Ökobuch.