Maisto psichologija: supraskite, kas mus skatina

Maisto psichologija: supraskite, kas mus skatina

Maisto psichologija: supraskite, kas mus skatina

Esenas ne tik valgo ir tenkina badą, bet ir turi stiprų emocinį ir psichologinį aspektą. Maisto psichologija susijusi su psichiniais procesais, kurie daro įtaką mūsų valgymo elgesiui, ir galimas psichologines priežastis, kurios mus skatina.

Valgymo elgesys ir emocijos

Mūsų emocijos vaidina svarbų vaidmenį valgant. Mes dažnai naudojame tam tikrus maisto produktus, kai jaučiamės stresą, liūdnas ar nuobodus. ESS elgesys gali būti savotiškas susidorojimo mechanizmas, skirtas kovoti su sunkiomis emocijomis. Šokoladas kaip „paguoda“ yra klasikinis to pavyzdys.

Santykis tarp jausmų ir maisto yra sudėtingas. Kai kurie žmonės linkę kompensuoti nusivylimą ar liūdesį per per didelį maistą. Kiti turi tokį vadinamą „streso sukeltą“ valgymo įpročius, kuriuose jie sunkiai gali valgyti bet ką stresinėse situacijose. Abiem atvejais maistas gali būti emocijų vožtuvas.

reklamos ir rinkodaros įtaka

Reklama ir rinkodara vaidina svarbų vaidmenį mūsų valgymo elgsenoje. Maisto kompanijos naudoja tikslines rinkodaros strategijas, kad produktai būtų patrauklesni ir skatintų vartotojus pirkti. Jie dažnai naudoja psichologinius triukus.

Spalvos ir pakuotės dizainas gali, pvz. Skatinkite mūsų apetitą. Raudona ir geltona dažnai siejama su maistu ir gali padidinti alkį. Produktų išdėstymas strateginėse pozicijose prekybos centre gali atkreipti mūsų dėmesį į tam tikrus maisto produktus ir paveikti mūsų pirkimą.

Be to, įmonės naudoja reklamos kampanijas, kad sukurtų tam tikras emocijas ir sujungtų vartotojus su savo produktais. Prisiminimai apie laimingas akimirkas, šeimą ir draugus dažnai susiję su maistu, kad būtų sukurtos teigiamos asociacijos.

Socialinė aplinka ir valgymo įpročiai

Mūsų socialinė aplinka, tokia kaip šeima ir draugai, taip pat vaidina svarbų vaidmenį mūsų valgymo elgsenoje. Valgymo įpročiai dažnai perduodami iš kartos į kartą ir gali didelę įtaką paveikti socialinė aplinka. Jei užaugsime aplinkoje, kurioje laikoma, kad sodrus maistas ir dažnas maistas yra normalus, šie įpročiai taip pat gali būti perduoti mums.

Be to, maistas gali būti vertinamas kaip socialinė veikla. Maitinimas su šeima ir draugais suartina mus ir užmegzti ryšius. Valgymas kartu yra būdas sustiprinti santykius ir užmegzti emocinius ryšius.

kūno įvaizdis ir valgymo sutrikimai

Kūno įvaizdis vaidina svarbų vaidmenį suvokiant maistą ir valgymo įpročius. Daugelis žmonių turi idealizuotą vaizdą apie tai, kaip jie nori atrodyti, ir patiria spaudimą pasiekti šį idealų vaizdą. Tai gali sukelti probleminius valgymo įpročius, tokius kaip valgymo sutrikimai ar kompulsyvus elgesys.

Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija, yra rimti psichiniai sutrikimai, dėl kurių valgymo elgesys labai sutrikdo. Tie, kurie nukentėjo, turi iškreiptą savo kūno suvokimą ir nustato nerealius tikslus svorio ir išvaizdos atžvilgiu.

Psichologiniai metodai, siekiant pagerinti valgymo elgesį

Psichologija siūlo įvairius metodus, kaip pagerinti mūsų valgymo elgesį. Svarbus aspektas yra mūsų valgymo įpročių ir motyvacijos supratimas. Per savarankišką atspindį galime atpažinti savo emocijas, valgymo įpročius ir galimas problemines sritis.

Be to, gali būti naudinga sukurti alternatyvias susidorojimo strategijas, skirtas susidoroti su emocijomis, kurios nėra susijusios su maistu. Tai gali reikšti kitų tipų veiklą, kuri gali mus atsipalaiduoti ar atitraukti.

Kitas požiūris yra sveiko kūno įvaizdžio vystymasis ir teigiamas požiūris į valgymą. Tai galima pasiekti skatinant subalansuotą mitybos planą, įprastą fizinį aktyvumą ir sveiko savęs akcijų kūrimą.

fazit

Maisto psichologija yra žavi tyrimų sritis, padedanti mums suprasti, kodėl mes valgome, kaip mes tai darome ir kaip galime pagerinti savo valgymo elgesį. Emocijos, rinkodara, socialinė aplinka, kūno įvaizdis ir psichologiniai požiūriai vaidina svarbų vaidmenį mūsų valgymo elgsenoje. Sąmoningai apmąstydami ir naudodamiesi strategijomis, susijusioms su emocijomis, galime užmegzti sveikus ir subalansuotus santykius su maistu.