Kraniosakralinė terapija: švelnus liečiant gilų efektą
Kraniosakralinė terapija: švelnus liečiant gilų efektą
Alternatyvios medicinos pasaulyje kraniosakralinė terapija išlieka žavi sritis, kuriai būdingi švelnūs prisilietimai, žadantys gilų terapinį poveikį. Šis holistinis gydymo metodas, kilęs iš osteopatijos, siekia skatinti sveikatą suderinant ritminius kraniosakralinės sistemos judesius. Bet kaip gerai išsiaiškinti šie požiūriai? Šis straipsnis apšviečia kraniosakralinės terapijos pagrindus, pradedant jo apibrėžimu ir istorija ir baigiant dabartine teorine sistema. Be to, atsižvelgiama į kritinį mokslinių įrodymų žvilgsnį ir ištirti, kokiu mastu dabartiniai tyrimai ir tyrimų rezultatai patvirtina šios terapijos veiksmingumą. Galiausiai praktinis pritaikymas ir galimas šios švelnios terapijos formos poveikis yra svarstomi iš artimesnės perspektyvos per atvejų tyrimus ir paciento patirtį. Šiuo straipsniu siekiama pateikti analitinę kaukolės terapijos potencialo ir ribų apžvalgą ir suabejoti jų išdėstymu šiuolaikinėje medicinos praktikoje.
Craniosakralinės terapijos pagrindai: apibrėžimas, istorija ir teorinė sistema
kraniosakralinė terapija yra kūno darbo forma, kuri yra osteopatijos dalis ir daugiausia dėmesio skiria smegenų ir stuburo smegenų smegenų ir stuburo smegenų smegenų ir stuburo smegenų ritmui. Tai grindžiama idėja, kad švelnus rankinis kaukolės (kaukolės) spaudimas (kaukolė), stuburas ir kryžkaulis (kryžkaulis) gali padėti atlaisvinti kaulinių struktūrų, trikdančių CSF srautą, blokavimus, kad būtų galima skatinti sveikatą ir gerai.
Metodą 1900 -ųjų pradžioje sukūrė Williamas Garneris Sutherlandas, Osteopatijos įkūrėjo Andrew Tayloro įkūrėjo studentas. Sutherlandas sužinojo, kad kaukolės kaulai gali atlikti nedidelius judesius ir sukurti šių judesių palaikymo metodus, kuriuos jis apibūdino kaip „pirminį kvėpavimo judėjimą“. Laikui bėgant, kraniosakralinė terapija vystėsi ir dabar naudojama ne tik osteopatų, bet ir kineziterapeutų, alternatyvių praktikų ir kitų terapeutų.
Craniosakralinės terapijos teorinė sistema yra pagrįsta keliomis pagrindinėmis sąvokomis:
- Kraniosakralinio ritmo egzistavimas, nepriklausomas nuo kitų fizinių ritmų, tokių kaip širdies plakimas ar kvėpavimas.
- Prielaida, kad ligos ar disfunkcijos organizme gali būti susijusios su šio ritmo sutrikimais.
- Kūno gebėjimas išgydyti kūną, kurį galima skatinti palaikant kraniosakralinį ritmą.
Moksliniai tyrimai, skirti apžvelgti kraniosakralinės terapijos pagrindus ir efektyvumą iš dalies, tačiau lemia įvairius rezultatus. Šalininkai praneša apie daugybę teigiamų poveikių simptomams, tokiems kaip galvos skausmai, kaklo ir nugaros skausmai, taip pat streso būsenose. Tačiau kritikai pabrėžia, kad trūksta aiškių mokslinių įrodymų dėl daugelio tariamų pranašumų ir kad reikalingi daugiau aukštos kokybės tyrimų.
Praktiškai kraniosakralinė terapija dažnai naudojama kaip holistinio gydymo metodo dalis. Terapija yra individualiai pritaikyta ir priklauso nuo specifinių paciento poreikių ir skundų. Paprastai jis vyksta atpalaiduojančioje aplinkoje, kurioje pacientas guli ant gydymo lovos. Terapeutas daro nedidelį spaudimą tam tikriems kūno taškams, kad paveiktų kraniosakralinį ritmą ir išspręstų fizinius ir emocinius blokavimus.Moksliniai veiksmingumo įrodymai: dabartinių tyrimų ir tyrimų rezultatų apžvalga
Moksliniai kraniosakralinės terapijos tyrimai apima įvairius tyrimus, susijusius su jų veiksmingumu įvairiose būsenose ir klinikinėse nuotraukose. Sisteminė 2012 m. Apžvalga, paskelbta „Ortopedijos ir sportinės fizinės terapijos žurnale“, įvertino kraniosakralinės terapijos veiksmingumą pacientams, sergantiems nugaros skausmu. Rezultatai parodė, kad pagerėjo skausmo intensyvumas ir trukmė, tačiau buvo pažymėta, kad buvo atkreiptas dėmesys į aukštos kokybės, atsitiktinių imčių kontrolės tyrimų trūkumą, kad būtų padarytos galutinės išvados.
Kitame 2016 m. Tyrime, paskelbtame „Klinikiniame skausmo žurnale“, buvo ištirta kraniosakralinės terapijos įtaka fibromialgijos pacientams. Dalyviai pranešė apie reikšmingą skausmo sumažėjimą ir pagerintą gyvenimo kokybę. Nepaisant to, autoriai pabrėžė, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus su didesniais pavyzdžiais ir ilgalaikėmis pasekmėmis.
Kalbant apie vartojimą vaikų ir naujagimių pacientams, yra įdomių požymių apie kraniosakralinės terapijos veiksmingumą. Tyrimas „Alternatyvios ir papildomos medicinos žurnale“ (2013 m.) Ištyrė poveikį kūdikių miego kokybei ir rašymo elgesiui. Rezultatai rodo teigiamą poveikį, kai čia taip pat buvo atkreiptas dėmesys į ribotą tyrimo situaciją.
Apibendrinant, yra pagrindas moksliniams įrodymams, patvirtinantiems galimą kraniosakralinės terapijos veiksmingumą. Tačiau kritikai nurodo esamų tyrimų metodinius apribojimus, tokius kaip nedideli imčių dydžiai, palyginimo grupių trūkumas ir subjektyvaus sėkmės įvertinimo problema. Todėl reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima išsamiau suprasti kraniosakralinės terapijos poveikį ir mechanizmus ir apibrėžti jų svarbą sveikatos priežiūros sistemoje.
Paciento praktinis pritaikymas ir patirtis
kraniosakralinė terapija naudojama įvairiuose klinikiniuose scenarijuose, įskaitant galvos skausmą, kaklo skausmą, lėtinį nuovargį, stresą ir nerimą, taip pat problemas, susijusias su raumenų ir kaulų sistemos sistema. Terapijos užsiėmimai paprastai vyksta ramioje, atsipalaidavusioje aplinkoje, pagal kurią pacientui patogu ant gydymo stalo. Terapeutas naudoja nedidelį slėgį ir švelnų prisilietimą prie kaukolės, stuburo ir kryžminio kaulo srityje, kad skatintų smegenų skysčio judėjimą ir atlaisvintų sistemos užsikimšimus.
- gydymo dažnis ir trukmė : Reikalingų seansų skaičius skiriasi priklausomai nuo paciento būklės ir reakcijos į terapiją. Kai kurie pacientai pateikia patobulinimus tik po vienos sesijos, o kitiems reikia kelių paskyrimų kelias savaites ar mėnesius.
- Dažnos indikacijos : Dažniausios kraniosakralinės terapijos naudojimo priežastys yra migrena, lėtinis kaklo ir nugaros skausmas, streso susidorojimas ir palaikymas potrauminio streso sutrikimams.
Pacientų ataskaitos ir atvejų tyrimai rodo teigiamą atsaką į kraniosakralinę terapiją. Po sesijų daugelis apibūdina reikšmingą jų simptomų sumažėjimą, pagerėjo gerai ir padidino kūno suvokimą. Kai kurie taip pat praneša apie gilų atsipalaidavimo būklę gydymo metu ir po gydymo atsiradimo lengvumo ir fizinės pusiausvyros jausmo.
Svarbu pabrėžti, kad efektyvumas ir patirtis naudojant kraniosakralinę terapiją gali skirtis atskirai. Norint suprasti terapinius mechanizmus ir šio gydymo metodo potencialą, vis dar būtina moksliniai tyrimai, susiję su tiksliu veikimo būdo ir ilgalaikio poveikio tyrimais.
Konkrečios rekomendacijos nukentėjusiems apima kvalifikuoto ir patyrusio terapeuto konsultaciją, taip pat atvirą lūkesčių ir patirties bendravimą terapijos metu. Pacientai taip pat skatinami laikyti terapiją kaip papildomą gydymą, o ne kaip tradicinių medicininių metodų ar vaistų pakaitalą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad kraniosakralinė terapija gali būti laikoma švelniu, bet giliu metodu fizinei ir psichinei gerovei skatinti. Šios terapijos formos pagrindai, pagrįsti jos apibrėžimu, istorija ir teorine sistema, siūlo gerai pagrįstą atskaitos tašką praktikoje. Moksliniai kraniosakralinės terapijos tyrimai vis dar yra pradžioje, pirmieji tyrimai ir tyrimų rezultatai rodo teigiamą daugelio simptomų poveikį. Parodytos atvejų analizės ir paciento patirtis taip pat pabrėžia individualų efektyvumą ir parodo konkrečias rekomendacijas nukentėjusiems asmenims. Vis dėlto svarbu atlikti tolesnius aukštos kokybės tyrimus, kad būtų sustiprinta įrodymų bazė ir suprastų mechanizmus, per kuriuos veikia ši terapija. „Craniosacral“ terapija siūlo perspektyvų potencialą, kurio visas potencialas ir svarba vis dar turi būti ištirti papildomoje medicinoje.šaltiniai ir kita literatūra
Nuorodos
- Upledgeris, J. E. (1995). "Kraniosakralinės terapijos pagrindai". Miunchenas: „Urban & Fischer“.
- Ernst, E. (2012). "Craniosakralinė terapija: sisteminė klinikinių įrodymų apžvalga". Sutelkite dėmesį į alternatyvią ir papildomą terapiją, 17 (4), 197–201.
moksliniai tyrimai
- Haller, H., Lauche, R., Cramer, H., Rampp, T., Saha, F. J., Ostermann, T., & Dobos, G. (2013). "Kraniosakralinė migrenos terapija: atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas". BMC papildoma ir alternatyvi medicina, 13, 17.
- Jäkel, A., ir von Hauenschild, P. (2012). "Sisteminė kraniosakralinės terapijos veiksmingumo apžvalga." Papildomos medicinos tyrimai, 19 (1), 19–24.
Tolesnė literatūra
- Sills, F. (2001). "Terapeuto buvimas. Kraniosakralinės terapijos vadovas". Miunchenas: „Elsevier“, „Urban & Fischer“.
- Shapiro, M. (2011). "Craniosacral terapija praktikoje: išsamus vadovas". „Eastland Press“.
- Cohen, D. (2006). "Kraniosakralinė terapija vaikams". Štutgartas: Trias.