Augalai sielai - vaistiniai augalai depresinės nuotaikos
Augalai sielai - vaistiniai augalai depresinės nuotaikos
Pasaulyje, kuriame streso ir depresijos nuotaikos yra visur, daugelis žmonių turi alternatyvų kelią: vaistinius augalus. Bet kaip tiksliai šie žaliosios energijos paketai gali atkurti psichinę pusiausvyrą? Vis daugiau tyrimų ir ekspertų rodo, kad ryšys tarp gamtos ir psichiatrijos nėra tik tendencija, bet iš tikrųjų gali turėti gydomąjį poveikį. Šiame straipsnyje apžvelgiame vaistinių augalų vaidmenį šiuolaikinėje psichiatrijoje ir paaiškiname, kaip daržovių antidepresantai gali veikti ir būti naudojami. Mes atskleidėme psichologinius ir fiziologinius mechanizmus, kuriais remiasi augalų gydomoji galia. Smalsu? Pasinerkime į žavų žolelių medicinos pasaulį ir sužinokime, kaip tai gali padėti mums išstumti liūdesio debesis.
Vaistinių augalų vaidmuo šiuolaikinėje psichiatrijoje
Vaistiniai augalai turi senas tradicijas gydant psichines ligas. Šiuolaikinėje psichiatrijoje jie vis dažniau naudojami kaip papildomi ar alternatyvūs gydymo būdai. Šiuos augalus galima paimti kaip arbatos, ekstraktų ir kapsulių pavidalu, kad būtų palengvintos depresijos, nerimo ir kitų psichinių sutrikimų simptomai. Augalų, tokių kaip Šv. Jono misa, Valerijos ir aistros gėlė, naudojimas pasirodė esąs naudingas daugelyje tyrimų.
Svarbus vaistinių augalų vaidmens psichiatrijoje aspektas yra jų pagrindas fitoterapijoje. Tai yra augalų naudojimas ligoms gydyti, kai daržovių veikliosios medžiagos gali veikti centrinėje nervų sistemoje. Pvz., Šv. Jono misoje yra hipericino ir hiperforino, kuris gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai. Chemiškai sukeltų sutrikimų atveju tokių augalų naudojimas dažnai gali padėti sumažinti sintetinių antidepresantų poreikį.
Tyrimai parodė, kad daržovių priemonės gali padidinti tradicinių terapinių metodų efektyvumą. Tyrimo metu nustatyta, kad be įprastų vaistų Šv. Jono mise, pacientai pasiekė žymiai geresnių rezultatų nei tie, kurie pasitikėjo tik cheminiais antidepresantais. Šalutinis poveikis daugeliu atvejų taip pat yra mažesnis, o tai yra dar vienas pranašumas.
Tyrimai taip pat pripažino augančią vaistinių žolelių vartojimo psichinės sveikatos tendenciją. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vaistinių augalų integracija į terapijos koncepcijas gali būti naudinga daugeliui pacientų. Jūsų naudojimas dažnai naudojamas kartu su kitais gydymo būdais, tokiais kaip psichoterapija ar gydymas narkotikais, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai. Tačiau būtina gerai patvirtinti specialistų patarimai.
Praktiškai daržovių vaistų ir šiuolaikinės psichiatrijos derinys dažnai yra kruopščiai sveriamas. Psichiatrai ir terapeutai turi pasirinkti tinkamus vaistinius augalus ir įsitikinti, kad jie neigiamai vartoja kitus vaistus. Šiuo metu farmakologai vaidina svarbų vaidmenį analizuodami skirtingų medžiagų sąveiką.Siekiant paremti vaistinių augalų naudojimą šiuolaikinėje psichiatrijoje, taip pat rengiamos mokymo programos gydytojams ir terapeutams. Šiomis programomis siekiama suteikti pagrįstų žinių apie vaistinių augalų poveikį ir pritaikymą. Įprastinės medicinos ir alternatyvių gijimo metodų tinklų kūrimas laikomas protingu, siekiant pagerinti pacientų pasveikimo tikimybę.
daržovių antidepresantų poveikis ir taikymas
Daržovių antidepresantai tampa vis svarbesni šiuolaikinėje psichiatrijoje. Jie dažnai siūlo alternatyvą ar papildą klasikiniams cheminiams antidepresantams, ypač pacientams, kenčiantiems nuo šalutinio poveikio ar nenori apsvarstyti farmacijos galimybių. Tipiški atstovai yra Šv. Jono misa, Valerijos ir aistros gėlė.
Šv. Jono wort (Hypericum perforatum) yra vienas iš dažniausiai naudojamų daržovių antidepresantų. Tyrimai rodo, kad jis turi spektrą, panašų į selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI). Metaanalizė parodė, kad Šv. Jono misa turi reikšmingą teigiamą poveikį šviesai ar vidutinio sunkumo depresijai.
Čia yra keletas pagrindinių komponentų ir galimo jų poveikio:
Valerianas (Valeriana officinalis) dažnai naudojamas nerimui palengvinti ir miegui skatinti. Nors jis nėra tiesiogiai klasifikuojamas kaip antidepresantas, jis gali prisidėti prie nuotaikos pagerinimo kartu su kitomis daržovių priemonėmis.
aistros gėlė (passiflora incarnata) pasižymi jo raminančiu efektu ir gali būti naudingas nerimo ir miego sutrikimams. Kaip ir Valerianas, jis dažnai naudojamas kaip holistinio terapijos metodo dalis.
Daugelis tyrimų rodo, kad daržovių antidepresantai turi mažiau šalutinio poveikio nei įprastų vaistų, pagal kuriuos suderinamumas ir ilgalaikis taikymas dažnai būna pirmame plane. Nepaisant to, prieš vartojant vis dar svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, nes daržovių preparatai gali bendrauti su kitais vaistais ir nėra tinkami kiekvienam pacientui.
Psichologiniai ir fiziologiniai augalų gydymo mechanizmai
Gydymas per augalus veikia keliais lygmenimis ir gali suaktyvinti tiek psichologinius, tiek fiziologinius mechanizmus. Psichologiniai aspektai apima emocinės būsenos pokyčius, kuriuos sukelia tam tikri cheminiai junginiai augaluose. Daugelyje vaistinių augalų, tokių kaip Šv. Jono misa (hipericum perforatum) ir Valerian (Valeriana officinalis), yra bioaktyvių medžiagų, kurios teigiamai veikia nuotaiką. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad hipericinas ir hiperforinas Šv. Jono mise padidėja serotonino kiekis smegenyse, o tai gali palengvinti depresijos simptomus.
Iš fiziologiškai daržovių priemonės daro įtaką biocheminiams procesams organizme. Šios medžiagos sąveikauja su neurotransmiteriais, ypač serotoninu, noradrenalinu ir dopaminu. Mechanizmą, per kurį šie augalai dirba, dažnai galima modeliuoti pagal klasikinius vaistus, naudojamus įprastinėje medicinoje. Jų išardymo ar blokavimo receptorių slopinimas yra bendras poveikis centrinėje nervų sistemoje.
| Augalas | Pagrindiniai komponentai | Efektas |
| ——————— | —————————— | —————————— |
| Šv. Jono signalas | Hipericinas, hiperforinas | Atmosfera, antidepresantas |
| Baldrianas | Valereno rūgštis, Valeporiatas | Raminantis, baimė -išspręsta |
| Aistros gėlė | Passiflorinas | Atsipalaidavimas, miego skatinimas |
Be to, lemiamą vaidmenį vaidina psichosocialinė aplinka. Augalų vaistų vartojimas gali sustiprinti kontrolės ir savęs efektyvumo jausmą. Daugelis žmonių mano, kad natūralių produktų vartojimas yra mažiau stigmatizuotas nei vartojant vaistus nuo antidepresantų, o tai gali sukelti geresnę psichologinę būklę. Tai ypač svarbu integruotoje psichiatrijoje, kur paciento šulinys yra pirmame plane.
Šių augalų poveikis dažnai neturi būti svarstomas atskirai. Stresas ir gyvenimo būdas taip pat daro didžiulį poveikį psichinei sveikatai. Tuo pačiu metu naudojamas daržovių terapija ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip mitybos pokyčiai ar reguliarus judėjimas, gali padidinti teigiamą poveikį. Tai taip pat atsispindi didėjančiame tyrimų, tiriančių augalų ir psichosocialinių intervencijų sinergiją, skaičių.
Apskritai, vaistinių augalų vaidmens analizė gydant depresines nuotaikas rodo, kad šios natūralios priemonės gali būti vertingas šiuolaikinės psichiatrijos priedas. Daržovių antidepresantų veiksmingumas, palaikomas empirinių tyrimų, gali būti vertinamas ne tik kaip alternatyva, bet ir kaip papildoma strategija, siekiant išspręsti psichines ligas. Psichologiniai ir fiziologiniai mechanizmai, pagrįsti augalų gydomuoju poveikiu, atveria naujas depresijos gydymo perspektyvas, išplėsdami supratimą apie sudėtingą kūno ir proto sąveiką. Būsimi tyrimų metodai turėtų dar labiau ištirti molekulinius pagrindus ir ilgalaikį šių vaistinių augalų poveikį, siekiant užtikrinti įrodymų pagrįstą naudą ir tvariai skatinti šių gamtos išteklių integraciją į psichoterapinę praktiką.
šaltiniai ir kita literatūra
Nuorodos
- Schmidt, U. (Red.). (2017). vaistiniai augalai psichiatrijoje . „Elsevier“, „Urban & Fischer“.
- Wölfling, K., ir Müller, R. (2019). Vaistai daržovių gydant depresiją . Vokietijos vaistininkų laikraštis.
Studijos
- Vogt, T., & Möller, H. J. (2013). Šv. Jono misos efektyvumas šviesoje iki vidutinio sunkumo depresijos: metaanalizė . Psichofarmakologija.
- Jani, M. ir kt. (2020). Šv. Jono žodžio poveikis depresijai: sisteminė apžvalga ir metaanalizė . Neurofarmakologija.
Tolesnė literatūra
- Schäfer, R., & Vögtle, W. (2018). fitoterapijos vadovėlis . Teubneris Verlagas.
- Ulrich-Painich, G., & Hönscheid, A. (2021). žolelių vaistas: terapinės galimybės ir pritaikymai . Springeris.