Kaip stresas veikia atmintį ir sukelia nerimą

Kaip stresas veikia atmintį ir sukelia nerimą

Dėl streso pelės smegenyse formuoja didelius neuronų pluoštus, sutrikdo atminties formavimąsi ir baiminasi nekenksmingų situacijų. 1. Tai gali paaiškinti, kodėl stresą patiriantiems žmonėms saugioje aplinkoje dažnai kyla grėsmė.

Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, kad dėl streso ar traumų žmonės gali bijoti nekenksmingų situacijų. Padegus pirštą ant karštos keptuvės, galima stresą patiriantis žmogus Venkite ne tik karštų keptuvių, bet ir visos virtuvės ar maisto gaminimo. Šio tipo generalizuotas nerimas dažnai pastebimas žmonėms, sergantiems potrauminio streso sutrikimu (PTSD), taip pat generalizuotu nerimo sutrikimu.

Šiandien žurnale Cell paskelbtame tyrime aprašoma, kaip stresas gali... Atminties formavimas o ypač sutrikdo bauginančių įvykių atmintį. Išvados gali turėti įtakos žmonių, sergančių PTSS ir nerimo sutrikimais, gydymo plėtrai.

„Šis dokumentas tikrai yra šedevras“, – sako Ryuichi Shigemoto, Austrijos mokslo ir technologijų instituto Klosterneuburge neurologas. „Jie naudojo tiek daug skirtingų metodų ir metodų, kad įrodytų šią ilgą kelionę.

Atminties paketai: Prisiminimai yra supakuoti į neuronų grupes, vadinamas engramomis, kurios yra aktyvios formuojant atmintį. Toronto (Kanada) sergančių vaikų ligoninės neuromokslininkė Sheena Josselyn ir jos kolegos ištyrė, ar stresas turi įtakos engramų susidarymui. trukdo, ypač smegenų srityje, vadinamoje migdoline dalele, kuri yra susijusi su atsaku į stresą ir emocijas.

Tyrime buvo atliktas sudėtingas trijų etapų eksperimentas su pelėmis. Pirma, kai kurioms suaugusioms pelėms buvo sukelta streso būsena, suleidžiant joms streso hormono kortikosterono arba 30 minučių įspaudžiant į mažą vamzdelį, dėl ko padidėjo kortikosterono lygis.

Po to pelės – kai kurios patiria stresą, o kitos – ne – buvo patalpintos į kamerą, kurioje 30 sekundžių buvo grojamas vidutinio aukščio tonas, o tai buvo laikoma neutraliu įvykiu. Po pertraukos pelės grįžo į kamerą ir patyrė aukšto dažnio švilpimą 30 sekundžių, o po to 2 sekundžių smūgis į pėdą imitavo baimę sukeliantį įvykį.

Norint patikrinti, kaip pelės išsaugo prisiminimus apie šias patirtis, jos buvo patalpintos į naują aplinką ir kartojami du tonai. Neįtemptos pelės sustingo pirmiausia išgirdusios aukšto dažnio švilpuko toną, o įtemptos pelės sureagavo ir sustingo į abu tonus, o tai rodo, kad jos negali atskirti neutralaus ir baimę sukeliančio įvykio.

Išskirtinis klubas: mokslininkai naudojo įvairius metodus, kad vizualizuotų graužikų nervų veiklą. Jie nustatė, kad atminties formavimosi metu nepatirtos pelės, reaguodamos į švilpimą ir pėdų smūgį, suformavo mažas engramas, kurios buvo suaktyvintos tik tada, kai buvo veikiamos švilpuko. Kita vertus, įtemptos pelės suformavo didesnes engramas, kurios buvo iš naujo suaktyvintos abiem tonais.

Tolesni eksperimentai atskleidė grandininę reakciją smegenyse, dėl kurios susidarė didesnės streso patiriančios pelių engramos. Normaliomis sąlygomis tam tikri migdolinio kūno neuronai blokuoja neuronų veiklą, išskirdami cheminius pasiuntinius, žinomus kaip gama-aminosviesto rūgštis (GABA). Tai užtikrina, kad reaguojant į neigiamą atmintį susidaro nedidelė engrama. „Tai šiek tiek panaši į aksominę uždangą naktiniame klube: ji į naktinį klubą įleidžia tik tam tikrus neuronus“, – sako Josselyn. Esant stresui, sužadinimo neuronai pumpuoja smegenis pilnas neurotransmiterio, vadinamo endokanabinoidu, kuris jungiasi prie slopinančių neuronų gliukokortikoidų receptorių ir neleidžia jiems išsiskirti GABA, todėl susidaro didesnės engramos. Kitaip tariant, aksominė uždanga nukrenta ir „į šį išskirtinį klubą gali patekti daug neuronų“, – aiškina Josselyn.

Komanda sugebėjo pakeisti streso poveikį atminties formavimuisi naudodama du vaistus, iš kurių vienas yra patvirtintas ankstyvam nėštumui nutraukti – mifepristoną. Šie vaistai blokuoja arba gliukokortikoidų receptorius, arba endokanabinoidų gamybą, todėl stresą patiriančios pelės sugebėjo prisiminti prisiminimus taip pat gerai, kaip ir nepatyrusios pelės. Tačiau mokslininkai perspėja, kad vaistai turi šalutinį poveikį ne tik smegenims, bet ir yra veiksmingi tik tada, kai vartojami formuojantis atminčiai, todėl mažai tikėtina, kad jie bus naudingi žmonėms.

Josselyn ir jos kolegos dabar bando ištirti, ar engramas galima pakeisti susiformavus atminčiai, ar yra kitų būdų, kaip sušvelninti streso poveikį atminčiai.

1. Lesuis ir kt., Cell 188, (https://doi.org/10.1016/j.cell.2024.10.034) 2024 m.

   Google Scholar

Atsisiųskite nuorodas