Kaip stresas veikia atmintį ir sukelia nerimą
Kaip stresas veikia atmintį ir sukelia nerimą
Stresas reiškia, kad pelės sudaro didelį smegenų neuronų pluoštą, kuris trikdo atminties formavimąsi, ir verčia jas nerimauti dėl nekenksmingų situacijų 1 . Tai galėtų paaiškinti, kodėl streso žmonėms dažnai atrodo grėsmė saugioje aplinkoje.
Tyrėjai jau seniai nustatė, kad stresas ar trauma gali priversti žmones bijoti nekenksmingų situacijų. After burning a finger on a hot pan, a stressed man not Tik karštos keptuvės, bet taip pat venkite visos virtuvės ar virimo. Šio tipo apibendrintą baimę dažnai galima pastebėti žmonėms, sergantiems potrauminio streso sutrikimu (PTB) ir esant generalizuotam nerimo sutrikimams.
Šiandien žurnalo langelyje paskelbtas tyrimas apibūdina, kaip stresas
Memorialiniai paketai: Prisiminimai supakuoti į neuronų grupes, kurios vadinamos gramumais ir yra aktyvūs, kai formuojama atmintis. Sheena Joselyn, neuromokslininkė ligoninių vaikų ligoninėje Toronte, Kanadoje, ir jos kolegos ištyrė, ar pabrėžiamas gramenų formavimasis Tyrimas apėmė sudėtingą trijų stadijų eksperimentą su pelėmis. Pirmiausia kai kurios suaugusios pelės buvo suderintos su streso būsena, sušvirkščiant streso hormono kortikosterooną arba 30 minučių jos buvo stumiamos į mažą vamzdelį, dėl kurio padidėjo kortikosteroono vertės. Po to pelės - kai kurios streso, o kitos - buvo atvežtos į kamerą, kurioje 30 sekundžių buvo žaidžiamas vidutinio aukšto tono, kuris buvo laikomas neutraliu įvykiu. Po pertraukos pelės grįžo į kamerą ir 30 sekundžių patyrė aukšto dažnio švilpuką, po kurio sekė 2 sekundžių šokas ant pėdos, kad imituotų „Angly“ įvykį. Norėdami patikrinti, kaip pelės saugojo šių išgyvenimų prisiminimus, jos buvo įdėtos į naują aplinką ir du tonai buvo pakartoti. Neapsaugotos pelės daugiausia užšaldė, kai išgirdo aukšto dažnio švilpuką, o įtemptos pelės reagavo tiek į tonus, tiek į vamzdį, o tai rodo, kad jos negalėjo atskirti neutralaus ir baimingo įvykio. Išskirtinis klubas: tyrėjai naudojo įvairius metodus, kad vizualizuotų graužikų neuronų veiklą. Jie nustatė, kad neaktyvios pelės, susidarančios atminties formavimo metu, sudarė mažus engramas, reaguojant į švilpuką ir pėdos šoką, kurios buvo suaktyvintos tik tuo atveju, jei jos buvo veikiamos švilpuko. Kita vertus, įtemptos pelės sudarė didesnius gramas, kurios buvo suaktyvintos abiejuose tonuose. Kiti eksperimentai atskleidė grandininę reakciją smegenyse, dėl kurios buvo didesnės stresuotų pelių engramai. Normaliomis sąlygomis tam tikri amigdalos neuronų neuronai blokuoja neuronų aktyvumą, išsiskiriant cheminių pasiuntinių medžiagomis, kurios yra žinomos kaip gama amino rūgštis (GABA). Tai užtikrina, kad reaguojant į neigiamą atmintį, susidarys mažas engramas. „Tai šiek tiek primena aksominę užuolaidą naktiniame klube: tai leidžia tik kai kuriems neuronams naktiniame klube“, - sako Joselyn. Esant stresui siurbiantiems neuronams, smegenys yra pilnos neurotransmiteriu, vadinamu endokannabinoidu, kuris jungiasi prie slopinamųjų neuronų gliukokortikoidų receptorių ir apsaugo nuo jų GABA išsiskyrimo, o tai lemia didesnius engramas. Kitaip tariant, aksominė uždanga krito ir „daugelis neuronų gali patekti į šį išskirtinį klubą“, - aiškina Joselyn. Komanda galėtų panaikinti streso poveikį atminties formavimui dviem vaistais, iš kurių vienas patvirtintas, kad baigsis ankstyvas nėštumas, Mifepristonas. Šie vaistai blokuoja gliukokortikoidų receptorius arba endokannabinoidų gamybą, kad stresą patiriančios pelės galėtų iškviesti prisiminimus, taip pat nepalankios pelės. Tačiau tyrėjai perspėja, kad vaistai už smegenų ribų turi šalutinį poveikį ir yra veiksmingi tik tada, kai jie skiriami atminties formavimo metu, todėl mažai tikėtina, kad žmonėms bus naudojama. Josselsryn ir jos kolegos dabar bando ištirti, ar gramas galima pakeisti po atminties formavimo, ar yra ir kitų būdų, kaip sušvelninti streso poveikį atminčiai.