Trumpas klimato viršūnių susitikimo šešėlyje: COP29 lūkesčiai ir galimi rezultatai

Trumpas klimato viršūnių susitikimo šešėlyje: COP29 lūkesčiai ir galimi rezultatai

Ekstremalios audros, kurias paskatino klimato kaita, 2024 m., be kitų įvykių, pridarė sumaištį visame pasaulyje Brazilijoje ir Filipinuose. Vidutinė metinė Žemės temperatūra Šiemet pirmą kartą gali būti 1,5 °C aukštesnis nei priešindustrinis lygis. Tačiau šią savaitę dar vienas nerimą keliantis įvykis daugeliui JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato klausimais Baku, Azerbaidžanas galėtų dalyvauti Donaldo Trumpo perrinkimas JAV prezidentu būti.

Paskutinį kartą, kai D. Trumpas buvo Baltuosiuose rūmuose, pradedant 2017 m., jis pasitraukė iš JAV iš 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo – pakto, kurį vyriausybės sudarė, siekdamos neleisti Žemei įšilti daugiau nei 1,5–2 °C, sumažindamos išmetamų teršalų kiekį. Tikimasi, kad išrinktasis JAV prezidentas... tą patį darys ir kitais metais pradėdamas eiti pareigas. Tai jau meta šešėlį 29-ajai JT klimato kaitos konferencijai (COP29), kai beveik 200 šalių atstovai susirenka aptarti finansinės pagalbos mažas ir mažas pajamas gaunančioms šalims (LMIC), paveiktoms klimato kaitos. Viršūnių susitikimas vyks lapkričio 11–22 dienomis.

Bus „labai sunku“ derėtis dėl tvirto susitarimo be Jungtinių Valstijų – didžiausios pasaulio ekonomikos ir antros pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios šalies – sako Niklasas Höhne'as, klimato politikos ekspertas ir „NewClimate Institute“ Kelne (Vokietija) įkūrėjas.

Šiame „Nature“ straipsnyje aptariama, kas yra COP29 darbotvarkėje.

Dar vienas išėjimas iš JAV

Kai buvo pasirašytas Paryžiaus susitarimas, pasaulio lyderiai įtraukė sąlygą, kad kiekviena šalis, norinti pasitraukti iš pakto, turės laukti trejus metus po jo įsigaliojimo. Tai reiškė, kad Trumpas JAV oficialiai iki 2020 m. lapkričio 4 d negalėjo atsisakyti sutarties. Kai po kiek daugiau nei dviejų mėnesių Trumpą pakeitė JAV prezidentas Joe Bidenas, jis pasirašė dokumentus, kad grįžtų prie susitarimo.

Šį kartą pasitraukimo procesas užtruks tik metus, tačiau stebėtojai teigia, kad žala jau padaryta daugeliu atžvilgių. Trumpo išrinkimas reiškia, kad Jungtinėms Valstijoms greičiausiai nepavyks įvykdyti savo pažado, duotą valdant Bidenui iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti iki 50 %, palyginti su 2005 m. Tai galėtų suteikti kitoms šalims politinės erdvės sumažinti savo pastangas pagal susitarimą, sako Joanna Lewis, vadovaujanti Džordžtauno universiteto Vašingtone mokslo, technologijų ir tarptautinių reikalų programai.

JAV pasitraukimas taip pat gali sukelti daugiau problemų finansuojant klimato kaitą, pagrindinė viršūnių susitikimo Baku tema. Jungtinės Valstijos jau nesilaikė Bideno įsipareigojimo kasmet padidinti tarptautinę pagalbą besivystančioms šalims iki 11,4 mlrd. JAV Kongresas šiais metais pasisavino tik 1 mlrd. Ir tik nedaugelis mato perspektyvą, kad naujoji Trumpo administracija, suabejojusi klimato kaitos egzistavimu, sustiprins pastangas.

Keitimo kaina

Pramonės šalys, atsakingos už didžiąją dalį istorinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, įsipareigojo finansuoti klimato kaitos finansavimą „besivystančioms šalims“ pagal JT klimato sistemą. 2009 m. jie apskaičiavo, kad šis įsipareigojimas kasmet siekia 100 mlrd.

Kai kuriomis priemonėmis jie vėlavo dvejus metus pasiekti šį tikslą, tačiau mokslininkai teigia, kad dabar reikia daug daugiau. Šią savaitę prasidėsiančioje aukščiausiojo lygio susitikimo derybose bus nustatytas „naujas kolektyvinis kiekybinis klimato kaitos finansavimo tikslas“, skirtas remti besivystančias šalis, kurios mažiausiai atsakingos už klimato kaitą ir dažnai yra labiausiai pažeidžiamos. Kurios šalys moka, kiek ir kur nukeliauja lėšos, diskutuojama Baku.

Besivystančių šalių prisitaikymo poreikių įvertinimai skiriasi, tačiau tikimasi, kad derybos prasidės nuo maždaug 1 trilijono USD per metus, sako Melanie Robinson, Pasaulio išteklių instituto, Vašingtone įsikūrusios ne pelno mokslinių tyrimų organizacijos, pasaulinė klimato direktorė. Kiti sako, kad poreikis daug didesnis: ūkinė įstaiga turi poreikį iki 2030 m. kasmet sieks 2,4 trilijono dolerių.

Kad ir koks būtų naujas finansinis tikslas, aukščiausiojo lygio susitikime bus aptarta, kaip sekti turtingų šalių įnašus į LMIC. Skaidrumas jau yra iššūkis, nes nėra plataus susitarimo, ką reiškia „klimato finansavimas“, sako Romainas Weikmansas, mokslininkas, tyrinėjantis šią problemą Laisvajame Briuselio universitete Belgijoje. "Kiekviena šalis turi savo apskaitos sistemą".

Pavyzdžiui, LMIC gali panaudoti turtingos šalies lėšas, kad pastatytų naują mokyklą su saulės baterijomis, tačiau neaišku, ar turtinga šalis nurodytų visas mokyklos išlaidas, ar tik saulės baterijų išlaidas kaip dalį investicijų į klimatą. „Tikiuosi, kad naujasis tikslas bus suformuluotas taip, kad stebėtojai galėtų įvertinti, kiek jis buvo pasiektas“, – sako Weikmansas.

Šalys taip pat aptars, ar į naują finansinį tikslą bus įtraukta finansinė pagalba, skirta su klimato kaita susijusių nelaimių išlaidoms padengti. Turtingos šalys pernai pažadėjo apie 700 mln naujam „Nuostolių ir žalos fondui“, sukurtam remti nuo tokių nelaimių kenčiančias šalis. Tačiau tai „nublanksta, palyginti su 580 milijardų dolerių su klimatu susijusia žala, kurią besivystančios šalys gali patirti iki 2030 m.“, – sako Robinsonas. Šis skaičius buvo tyrinėtojų Baskų klimato kaitos centre Leioa mieste, Ispanijoje, ir atspindi didžiausias išlaidas, kurias besivystančios šalys gali patirti ateityje šį dešimtmetį.

Žemė jau atšilo 1,3°C, o kai kurie prognozuoja, kad šiais metais Žemėje oficialiai pasieks 1,5°C. Viena žinia, kurią mokslininkai siunčia COP29 sprendimus priimantiems asmenims, yra ta, kad klimatas keičiasi ir rizika didėja greičiau nei prieš kelerius metus.

„Šiemet patyrėme smarkių oro sąlygų, sausrų, ekstremalių karščių, potvynių ir uraganų, kurių niekada anksčiau nematėme, ir šie padariniai neišnyks – net ir geriausiu scenarijumi“, – sako Höhne. Jis priduria, kad pasauliui artėjant prie neįgyvendinamos ateities, COP29 lyderiai turi pereiti į „avarinį režimą“.