Šviesos tarša kelia grėsmę pasaulinio lygio teleskopams Atakamos dykumoje

Šviesos tarša kelia grėsmę pasaulinio lygio teleskopams Atakamos dykumoje

Masyvi Žalias vandenilio augalas, kuris bus pastatytas Čilėje, gali sukelti šviesos taršą vienas galingiausių teleskopų pasaulyje padidės bent trečdaliu, praneša Europos pietinė observatorija (ESO), kuri valdo teleskopą ir įrengs arba valdys kitus netoliese statomus objektus.

Pirmadienį paskelbta ESO analizė atskleidė, kad labai dideliame teleskope (VLT) – viename pažangiausių pasaulyje optinių teleskopų – ir pietiniame masyve, kuriamas Čerenkovo ​​teleskopo masyvo observatorija (CTAO) padidėtų bent 55 proc. Analizė taip pat parodė, kad projektas padidins atmosferos turbulenciją prie teleskopų ir sukels vibraciją, galinčią pažeisti jautrią įrangą.

Šie poveikiai sukeltų „niokojančią, negrįžtamą“ žalą, kurios negalima sumažinti, pirmadienį per žiniasklaidos konferenciją sakė ESO atstovas Čilėje astronomas Itziar de Gregorio-Monsalvo. „Jis pasieks tašką, kai greičiausiai nebus įmanoma valdyti šių teleskopų.

Prieš paskelbiant analizę, žaliosios energijos objekto vystytojas AES Andes Santjage teigė, kad projektu „siekiama naudoti geriausias technologijas ir griežčiausius standartus“, o įmonės analizė parodė, kad projektas neturės „reikšmingos įtakos“ observatorijoms. Pirmadienį bendrovė paskelbė pareiškimą: „Mes ir toliau stengiamės rinkti duomenis iš ESO dokumento, kad suprastume ESO numerių ir mūsų pačių analizės neatitikimus“.

Tobulos sąlygos

Žaliosios energijos projektas apimtų 3000 hektarų Atakamos dykumoje Čilėje – sausiausioje dykumoje žemėje. Sausas klimatas ir debesų nebuvimas sukuria idealias sąlygas žvaigždžių stebėjimui. Regione taip pat itin tamsus dangus: 2023 m. atliktas tyrimas 1 palygino šviesos taršą 28 pirmaujančiose astronomijos observatorijose visame pasaulyje ir nustatė, kad Paranalio observatorija, VLT vieta, buvo tamsiausia vieta, o po jos - netoliese esanti Armazones observatorija, kur ESO. Itin didelis teleskopas (ELT) kuria, organizacijos teigimu, „didžiausią matomą ir infraraudonųjų spindulių teleskopą pasaulyje“.

Tamsus Atakamos dangus ir kitos savybės pritraukė organizacijas, siekiančias sukurti moderniausius instrumentus, tokius kaip VLT, ELT ir CTAO pietinis masyvas. „Kuo tamsesnis dangus, tuo blankesnis gali būti tiriamas astronominis objektas“, – pabrėžiama ESO ataskaitos apie žaliosios energijos projektą santraukoje.

Sąlygos Atakamoje taip pat pritraukė energetikos įmonę AES Andes, AES Corporation dukterinę įmonę Arlingtone, Virdžinijoje. Bendrovė pasiūlė panaudoti regiono intensyvią saulės šviesą ir stiprų vėją saulės ir vėjo energijai gaminti. Tai suteiktų energijos vandenilio gavybai iš vandens, kurį būtų galima paimti iš netoliese esančio Ramiojo vandenyno. Vandenilis, pagamintas naudojant atsinaujinančią energiją, dažnai vadinamas žaliuoju vandeniliu.

AES pasiūlė pastatyti žaliąjį vandenilio kompleksą uostas, amoniako ir vandenilio gamybos įrenginiai bei tūkstančiai elektros generatorių apimtų. Pagrindinis projekto padalinys būtų 11 kilometrų atstumu nuo Paranalio observatorijos, 5 kilometrus nuo CTAO ir 20 kilometrų nuo ELT.

Dvikovos numeriai

Naujausią ESO analizę atliko Martinas Aubé iš Kvebeko Astrofizikos tyrimų centro Šerbruke, Kanadoje, kuris tiria šviesos taršą astronomijos objektuose, ir kiti tyrėjai, vadovaujami ESO operacijų direktoriaus Andreaso Kauferio. Jis pagrįstas informacija apie aplinkosaugos ataskaitą, kurią AES sausio pradžioje pateikė Čilės aplinkosaugos vertinimo tarnybai (SEA). Ar AES projektas bus įgyvendintas, spręs SPAV.

ESO analizė parodė, kad dėl AES projekto padidėjus dirbtinei šviesai instrumentams būtų sunkiau atskirti dangaus kūnus. „Dangaus ryškumo didinimas prilygsta teleskopo veidrodžių dydžio mažinimui“, – sakė Čilės Antofagastos universiteto astronomas Eduardo Unda-Sanzana.

1. Falchi, F. ir kt. Pirm. Ne. R. Astronas. Soc. 519, 26–33 (2023).

   Straipsnis
   Google Scholar

Atsisiųskite nuorodas