Homeopatija kaip alternatyvi medicina – holistinis gydymo metodas

Homeopatija kaip alternatyvi medicina – holistinis gydymo metodas

Homeopatija yra alternatyvi medicinos sistema, kurią XVIII amžiaus pabaigoje sukūrė ir sukūrė vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemannas. Tai mokslas, atpažįstantis žmogaus visumą, ne tik negalavimus ar problemas, bet ir žmogaus protą, kūną, dvasią, sielą ir psichologiją, kurią paveikia liga. Mokslas neatskiria ligos nuo žmogaus; Atvirkščiai, dėmesys sutelkiamas į ligos kilmę, progresavimą, poveikį ir poveikį asmeniui. Homeopatiniai vaistai arba „vaistai“, kurie labai skiriasi nuo alopatinių ar nereceptinių vaistų, skatina organizmo savireguliacijos mechanizmus, kad būtų pradėtas gijimo procesas.

Ši filosofija mano, kad kai žmogų užpuola liga, ji paliečia ne tik jo fizinį kūną, bet ir visą jo visumą, tai yra, serga visas žmogus: kūnas, protas ir siela. Kūnas rodo ligos simptomus, tačiau tai nėra ligos priežastis. Ligos kilmė dažniausiai slypi individo jėgų disbalanse. Kūno, proto ir dvasios išreiškiami simptomai yra šio disbalanso išraiška. Kai paskiriamas tinkamas homeopatinis preparatas, atitinkantis ligos simptomus, išlaikomas gyvybinių jėgų balansas. Kai prasideda gijimas, simptomai pradeda nykti.

Homeopatija remiasi galingais ir centriniais principų blokais, kurie sudaro jos pagrindinę platformą. Įrodyta, kad šie principai yra veiksmingi daugiau nei 200 metų ir gydo daugumą ligų.

Pirmasis homeopatijos principas yra kaip išgydymas prie gydymo – homeo reiškia panašus, o patosas – kančia, tai yra kodas, pagal kurį teorija buvo pavadinta. Teigiama, kad medžiaga, kuri gali sukelti ligą sveikam žmogui, gali būti naudojama panašia liga sergančiam asmeniui sukelti gydomąjį atsaką. Kiekvienam žmogui pasireiškia ligos simptomai – kūno/proto/dvasios pokyčiai. Kai kurie iš šių simptomų būdingi šiai konkrečiai ligai, kiti gali būti būdingi tam asmeniui. Gydytojas homeopatas priderins vaisto simptomus prie asmens simptomų, ypatingą dėmesį skirdamas simptomams, kurie būdingi tik asmeniui.

Antrasis homeopatijos principas yra vienintelė priemonė – tai reiškia, kad vienu metu turi būti skiriamas tik vienas homeopatinis vaistas. Taip išvengsite kelių vaistų poveikio vienu metu. Negana to, jis taip pat leidžia nustatyti visą nurodyto vaisto poveikį. Jis apsaugo nuo alternatyviosios medicinos praktikos ir gydymo būdų nenuspėjamumo ir dviprasmiškumo.

Trečiasis homeopatijos principas yra minimali dozė – principas, kad reikia vartoti tik mažiausią dozę, yra pagrįstas supratimu, kad minimalios vienkartinės vaisto dozės stimulas sukelia vidinį gijimo atsaką. Laikydamiesi šio principo, mes skiriame tik tiek vaistų, kad suaktyvintume šią gydomąją reakciją. Tada ši reakcija tęsiasi, nes organizmas turi išlaikyti sveikatą ir pusiausvyrą.

Ketvirtasis homeopatijos principas yra stiprinanti priemonė – skiedimo procesas, kurio metu bet kokia natūrali medžiaga paverčiama homeopatiniu vaistu, vadinamas stiprinimu. Potencavimo sąvoka yra procesas, kurio metu natūralios medžiagos tampa nekenksmingos ir veiksmingesnės kaip vaistas. Procesas paverčia medžiagą iš materialios būsenos į energetinę.

Homeopatiniai vaistai buvo veiksmingi daugiau nei šimtmečius. Šiandien jis susilaukė nemažai kritikos ir pagyrų ir yra laikomas populiariu ir veiksmingu gydymo metodu. Žmonės, kuriems nepasisekė gydyti alopatiniais ar kitokiais vaistais, jais pasitikėjo gerai. Placebas ar ne, šiai alternatyviosios medicinos formai pavyko išlikti pasaulyje su daugiau nei milijonu sėkmės istorijų.