Psichologinė psichoterapija, mokslas ir religija, kultizmas, unikalus individas ir ego

Psichologinė psichoterapija, mokslas ir religija, kultizmas, unikalus individas ir ego

Buda kalbėjo apie kančias. Ar tai geras būdas paaiškinti „dvasinį“ psicho-dvasinį? Pvz., Kodėl ateistas ar asmuo, neturintis praktikuojančio įsitikinimo, turėtų patekti į psicho-dvasinį terapeutą? Ar būtina ieškoti dvasinės paieškos, ar klientas gali būti perkeltas dėl terapijos, kad galėtų praktikuoti dvasiškai?

Visi, gyvenantys ir kvėpuojantys, turi patirties, jausmą, ką jis myli, kurį vertina ir pagerbti, tai, ką jis gerbia ar gerbia, žmogų, kurį myli, ir galbūt žmogų ar daiktą, kuriam jis atiduos savo gyvybę. Todėl visi turi intelektualo idėją, kas yra ne tik sveiko proto, bet ir savanaudiško vieneto, kuriame nagrinėjamas išgyvenimas ir asmeninis malonumas, idėja. Psichologas Jungas žengė dar vieną žingsnį toliau ir teigė ištyręs įvairių svajonių iš skirtingų laikų, kultūrų, moralinių ir vertybių sistemų, kurias žmonija dalijasi kolektyvine nesąmone, kuri paveldi ir yra išreikšta dažnai pasikartojančiais simboliais ir archetipais.

Visi turi dvasinę pusę, nors jie gali tai vadinti įvairiais vardais; Visi vertina ką nors ar ką nors apie save, net jei tai yra mokslas, filosofija, pasaulio ar ekologijos būklė. Tačiau šiandien galime paklausti: "Ar mokslas nėra naujoji religija?"

Religijos pagrobimas per mokslą yra beprasmio desperatiško konflikto, kuriame žmonės bando rasti „teisingą“ atsakymą, nepaisant tikrovės įvairovės ir sudėtingumo bei sudėtingumo. Pvz., Mokslas negali daug pasakyti apie tai, kas intuityvu ir instinktyvu, jau nekalbant apie tai, kas yra skaičius, ir visiškai kitoje srityje, nei apie reiškinių rūšis, kurias mokslas nori stebėti ir įvertinti. Intelektualas, transcendentinis ir dieviškasis yra ne tik žodžiai ir išgyvenimai. Beprasmiška bandyti įtikinti žmogų, kuris yra moksliškai įsitikinęs dvasinių, daugybės įvykių tiesa, kaip ir beprasmiška įtikinti dvasiškai mąstantį žmogų apie absoliučią mokslo tiesą.

Kas nutinka, kai mokslininkas kreipiasi į jus terapijai? Ar matai kitą gyvenimo pusę? Vidinių sričių siekimas, vidinių procesų patirtis ir vidinių objektų supratimas bei jų prasmė gali būti aiškinama įvairiais būdais, kurie yra asmeniški patirčiai ir klientui. Moksliškai mąstantis klientas sumažino tam tikrą nemalonią patirtį ir sumažėjo iki emocinio ar instinktyvaus, neurologinio įvykio. Bet mes visi esame skirtingi, o tai yra vienas iš žmonijos stebuklų; Skirtumai, įvairovė, unikalumas ir individualus indėlis, kurį visi daro visumai.

Dvasiškai kiekvienas iš mūsų turi prisidėti individualiai, unikalų indėlį į visumą. Be šio teiginio, idėja yra ta, kad dvasinio pasiekimo pabaiga yra dalyvauti bendroje esmėje, kuri kartais vadinama vieneto supratimu. Religinių kultų bruožas yra tai, kad visi pradeda rengtis, elgtis ir net iš karto mąstyti. Taigi, kur yra unikalios žmogaus savybės?

Religiniai ar dvasiniai kultai paskatino avių mentalitetą. Kaip ir visose gyvenimo srityse ir visame užimtume, yra labai mažai žmonių, kurie lieka pakankamai abejojantys ir nepakankamai pritaikomi šizoidų tendencijų, kad jaustųsi neaiškūs dėl priklausymo ir adaptacijos -neatsilikti nuo status quo kolektyvinės galios, net jei ji yra labai keista, nežmoniška ir korupcija. Bet viskas, kas nutinka vardan dvasingumo, nebūtinai yra dvasingesnė nei politinis susitikimas, futbolo gerbėjų susitikimas ar net neblaivus vakaras. Visos šios pastangos kviečia atsisakyti savo individualumo ir priimti kolektyvo etosą.

Psicho ir dvasinės terapijos metu prioritetas yra vaikystės poreikių ir norų sprendimas. Pirmiausia dirbame su nebaigtu asmenybės verslu, nes tik tada, kai ego yra visiškai suformuotas ir sveikas, jie gali sukelti dvasinę ugnį. Ego išsipildymas yra ego atsidavimas ar uždavinys, nes esate daug daugiau, nei leidžia ego. Taigi tai yra radikali transformacija, pasiekiama esant jūsų tikram centrui.

Žmogus yra daugiau nei jo ego. Tai akivaizdu atliekant įprastus mylinčių ir aukų veiksmus, netgi malonumą. Tačiau daugumos žmonių užduotis yra įveikti ego. Siekiant dvasingumo šiuolaikiniame pasaulyje, svarbu atsiminti, kad ankstyvieji ir gilūs senovės dvasingumo mokymai nereikėjo spręsti pagrindinės temos, kurią turime šiandien, ir tai yra individualizmas. Šiuolaikinis pasaulis (ir aš netikiu, kad turime pasakyti Vakarus, tarsi jis skiriasi nuo rytinio; Vakarų ir Rytų dichotomijos visada buvo painiavos, nes atotrūkis yra kultūrinis ir labiau politinis nei geografinis), individas vis labiau centralizuotas, todėl mes turime ego pajėgų ataką. Anksčiau anksčiau nereikėjo spręsti šios problemos ir tikrai ne prieš 3000 metų Industal, pavyzdžiui, kai jos kasta ir stotis gyvenime buvo labai ryžtingi ir, jei jie nebuvo aristokratiški ar priklausantys kunigų klasei, jie dalyvavo išgyvenime, išgyvenime.

Šiandien mes turime laisvalaikį, atsipalaidavimą, pasirinkimą - net dvasingumas tapo turizmo pramone!

Taigi, mes turime pamatyti, ką asmuo reiškia dvasingumą. Dvasinis kelias šiuolaikiniame pasaulyje yra individualiai pobūdis ir požiūris. Pirma, tai akivaizdu, nes jie pastebi, kad žmonės nesimaišo savo dvasinės filosofijos ir metodikos. Tai turi savo sunkumų; Jie seka budizmą, kol susidurs su tuo, kas jiems nepatinka, tada išeina į sufizmą ar taoizmą, kol jie neras to, kas jiems nepatinka, ir nustebęs įmes mažą mistinę krikščionybę ir kursą. Akivaizdus sunkumas yra tas, kad jūs negalite diktuoti savo dvasinės praktikos remdamiesi savo asmeninėmis nuostatomis, dėl paprastos priežasties, kad dvasinė praktika turėtų užginčyti jūsų asmenybę kiekviename žingsnyje. Taigi, jei jūsų asmenybė yra vairuotojo vietoje, jūs tikrai pateksite bet kur.

Šiandien mes esame prisotinami dvasinės išminties ir lyderystės, todėl neišvengiama palyginti kelius. Net Didysis Tomas Mertonas [prieštaringai vertinamas vienuolis ir katalikų mistikas] galvojau apie tai, kaip pastaraisiais metais vykti į Zeną prieš jo mirtį. Bet kaip Juozapas Campbellas pastebėjo, kai jo paklausė, ar jie turi paleisti savo religiją, kad būtų pasiekti dvasiniai tikslai; Ne, jūs turite pereiti visą kelią į tai, kur religija dėl jos šaltinio yra dvasinės kelionės tiesa, kad pažadintum ir išimtį.

Neįmanoma išvengti individualumo. Turime turėti dvasinę praktiką ir metodiką, kurią sudaro ir su ja dirba ne ignoruodami, bet matydami, kaip ji gali palaikyti nušvitimo įmonę. Ego nėra tik grožinė literatūra, kurią reikia atmesti taip, tarsi už ją būtų sumokėta keleri metai meditacijos. Ego turi būti suprastas ir pirmiausia įtraukti didesnius žmogaus egzistencijos įgūdžius.

Naturopath psichoterapija

​​alternatyvių praktikų psichoterapiją, geriausią mūsų nemokamame „Naturopath“ kataloge. Norėdami parodyti visą „Naturopath“ psichoterapiją, spustelėkite čia.