Dirvožemio druskėjimas: pasaulinė problema

Dirvožemio druskėjimas: pasaulinė problema

Dirvožemio druskėjimas yra rimta visame pasaulyje problema. Tai veikia ne tik žemės ūkio paskirties žemę, bet ir natūralias ekosistemas ir yra pagrindinis tvaraus žemės naudojimo iššūkis. Šiame straipsnyje atidžiau pažvelgsime į „dirvožemio druskėjimo“ temą, paaiškinsime šios degradacijos formos priežastis ir aptarsime galimus sprendimus.

Kas yra dirvožemio druskėjimas?

apibrėžimas

Dirvožemio druskėjimas yra procesas, kurio metu druskos kiekis dirvožemyje padidėja iki tokio lygio, kuris neigiamai veikia augalų augimą. Šio proceso metu dirvoje besikaupiančios druskos gali būti mineralinės arba organinės kilmės. Jie yra natūralaus medžiagų ciklo dalis ir įvairios koncentracijos būna beveik visuose dirvožemiuose. Druska dirvožemyje tampa problemiška, kai jos koncentracija padidėja tiek, kad sutrinka augalų augimas ar net tampa neįmanomas.

Poveikis augalams ir derliui

Didelis druskingumas dirvožemyje sukelia osmosinį stresą augaluose. Jie gali sugerti vandenį tik tuo atveju, jei slėgis šaknų viduje yra didesnis nei spaudimas šaknims iš išorės. Jei druskos kiekis dirvožemyje didėja, didėja ir vadinamasis osmosinis slėgis. Tada augalai turi eikvoti daugiau energijos, kad iš dirvožemio išgautų reikiamą vandenį. Jei druskos kiekis per didelis, augalų gebėjimas išgyventi sumažėja arba jie visiškai žūva. Dėl to mažėja biologinė įvairovė ir biomasė, o galiausiai sumažėja žemės ūkio derlius.

Dirvožemio įdruskėjimo priežastys

Natūralūs ir antropogeniniai veiksniai

Druskų kaupimasis dirvožemyje gali turėti tiek natūralių, tiek antropogeninių priežasčių.

Natūralios dirvožemio druskėjimo priežastys yra druskingo požeminio vandens kilimas sausringose ​​ir pusiau sausose vietovėse, druskų nuosėdos iš buvusių jūros lygumų arba druskų iš jūros vandens kaupimasis vėjais.

Kita vertus, antropogeninės priežastys visų pirma yra pagrįstos žemės ūkio praktika. Tai yra netinkama drėkinimo praktika, per didelis trąšų naudojimas, miškų naikinimas ir sūraus vandens naudojimas žemės ūkyje.

Dirvožemio druskėjimas, kurį sukelia drėkinimas sausose vietose

Sausose ir pusiau sausose vietovėse produktyviam žemės ūkiui dažnai reikia drėkinti. Tačiau jei į laukus įpilama daugiau vandens, nei augalai gali sugerti ir išleisti išgaruojant, dirva užmirksta. Rezultatas: gruntinis vanduo gali pakilti, o dirvožemyje arba gruntiniame vandenyje ištirpusios druskos gali išnešti į paviršių.

Pasaulinio dirvožemio įdruskėjimo mastas

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, apie 20 procentų drėkinamos žemės ūkio paskirties žemės visame pasaulyje jau yra paveikta dirvožemio įdruskėjimo. Problema ypač rimta sausose ir pusiau sausose Australijos, JAV, Indijos, Pakistano, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Centrinės Azijos srityse.

Sprendimai ir strategijos prieš dirvožemio druskėjimą

Prevencija ir stebėjimas

Geriausias būdas kovoti su dirvožemio įdruskėjimu yra prevencija. Tai galima pasiekti taikant tinkamą žemės ūkio praktiką ir tvarų vandens bei dirvožemio valdymą. Svarbiausias dalykas yra pritaikytas drėkinimas, kuris yra pritaikytas augalų poreikiams ir leidžia subalansuoti tiekiamo vandens kiekį ir garavimo greitį, kad būtų išvengta įdruskėjimo.

Svarbi prevencijos dalis yra ankstyvas stebėjimas, siekiant fiksuoti druskos kiekio pokyčius. Didėjant druskos koncentracijai, galima laiku sureaguoti ir įvairiomis priemonėmis sustabdyti tolesnį druskėjimą.

Gydomosios priemonės

Jei dirvožemis jau yra įdruskęs, imamasi įvairių taisomųjų priemonių. Tai apima dirvožemio gėlinimą išplaunant druskas drėkinant, druskai atsparių augalų rūšių naudojimą arba dirvožemio naudojimą kitiems tikslams, pavyzdžiui, atsinaujinančiai energijai arba akvakultūrai.

išvada

Dirvožemio druskėjimas yra labai tikra ir toli siekianti pasaulinė problema. Tai daro didelį poveikį žemės ūkiui ir ekosistemoms, o tai turi neigiamų pasekmių maisto gamybai ir biologinei įvairovei.

Atsižvelgiant į didėjantį pasaulio gyventojų skaičių ir didėjančią maisto bei žaliavų paklausą, dirvožemio druskėjimo problema ir toliau didės. Todėl svarbu, kad šiai problemai būtų skiriamas platus visuomenės ir politinis dėmesys ir būtų dedamos visapusiškos pastangos šiai problemai įveikti ir tvariai naudoti dirvožemį.