Tvarumas ir psichologinės kliūtys

Tvarumas ir psichologinės kliūtys

į tvarumą

Tvarumas – terminas, šiuolaikiniame pasaulyje dažnai apibūdinamas kaip sąvoka, siekianti subalansuoti gamtinę aplinką, žmonių ir ekonominę sveikatą bei socialinį teisingumą. Kalbama apie veiksmingą gamtos išteklių naudojimą ir tausojimą, kad pagerintume savo ir būsimų kartų gyvenimo kokybę.

Be mokslinio ar ekonominio apibrėžimo, tvarumas taip pat yra stipriai susijęs su mūsų kasdieniu gyvenimu; kaip valgome, keliaujame, vartojame ir net kaip bendraujame su aplinkiniais. Ir šiuo atžvilgiu iš mūsų tikimasi daug: atliekų rūšiavimo, sąmoningo vartojimo, savo CO2 pėdsakų mažinimo – tik keli pavyzdžiai. Atsižvelgiant į šiuos aukštus reikalavimus, akivaizdu, kad, nepaisant bendro supratimo apie temos aktualumą, kartais kyla didelių sunkumų įgyvendinant.

Psichologiniai barjerai

Kliūčių apibrėžimas ir rūšys

Šie sunkumai – arba psichologinės kliūtys – yra įvairūs ir labai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Jie susiję su žmogaus psichika ir mūsų elgesiu. Kai kurie psichologinių kliūčių pavyzdžiai yra kognityvinis disonansas, aplinkos negatyvizmas, tikėjimo sistemos, bendrojo gyvenimo dilemos tragedija ir rizikos suvokimas. Kiekviena iš šių kliūčių turi įtakos tam, kaip apdorojame informaciją ir priimame sprendimus.

Pavyzdžiui, kognityvinis disonansas atsiranda, kai individo įsitikinimai ar elgesys nesutampa su jo veiksmais. Pavyzdžiui, jei kas nors labai tiki, kad reikia saugoti aplinką, bet ir toliau važiuoja automobiliu į darbą ir be reikalo keliauja lėktuvu, tai gali sukelti pažintinį disonansą.

Kitas pavyzdys yra bendrojo turto dilemos tragedija, nurodanti netinkamą elgesį su bendru turtu, kai asmenys per daug naudojasi bendraisiais turtais, nes mano, kad vienas veiksmas neturės reikšmingo poveikio, tačiau iš tikrųjų visų asmenų veiksmų bendras rezultatas gali būti pražūtingas.

Aplinkos suvokimo ir tvaraus elgesio kliūtys

Be šių kliūčių, yra ir aplinkosaugos sąmoningumo ir tvaraus elgesio kliūčių. Gyvename į vartojimą orientuotoje visuomenėje. Toks gyvenimo būdas skatina ir apdovanoja masinį gamtos išteklių vartojimą ir eksploatavimą, o tvarus elgesys dažnai vertinamas kaip nepraktiškas, nepatogus ar tiesiog „nenormalus“.

Be to, tvarumo ir aplinkosauginio sąmoningumo samprata dažnai atrodo tolima, abstrakti arba intelektualiai sudėtinga. Dėl to žmonės gali jaustis priblokšti arba neinformuoti, todėl jie gali vengti taikyti tvarią praktiką.

Sprendimai: psichologinių barjerų įveikimas

Nepaisant visų kliūčių ir kliūčių, taip pat yra daugybė metodų ir metodų, kurie gali būti naudojami šioms psichologinėms kliūtims įveikti.

Švietimas ir informuotumo didinimas

Vienas iš pirmųjų žingsnių įveikiant psichologinius barjerus yra švietimas. Švietimas ir žinios yra galingos priemonės, padedančios informuoti apie aplinkosaugos problemas ir pabrėžti tvarios praktikos poreikį. Mokydami galime klasifikuoti ir geriau suprasti sudėtingas problemas, įskaitant mūsų individualią įtaką aplinkai.

Emocinis ryšys su aplinka

Kitas svarbus psichologinių barjerų įveikimo komponentas yra emociškai teigiamo ryšio su gamta ir aplinka ugdymas. Tyrimai parodė, kad žmonės, turintys stiprų emocinį ryšį su gamta, yra labiau linkę dirbti, kad ją išsaugotų.

Keisti elgesį per stumdymą

Be emocinio ryšio su aplinka, elgesio keitimas taip pat yra svarbus žingsnis įveikiant psichologinius barjerus. Čia gali atsirasti sąvoka „stumdymas“ arba „stumdymas“. Žmonės „vairuojami“ link tvaresnio elgesio, atrodo, mažomis priemonėmis. Nudūmai sukurti taip, kad nevaržytų asmens laisvės, tačiau palengvintų aplinkai draugiškesnio sprendimo priėmimą.

Išvada

Kelias į tvarią visuomenę nėra lengvas. Tam reikia ne tik politinės valios, technologinės pažangos ir socialinio sutarimo, bet ir individualių pokyčių. Psichologiniai barjerai vaidina svarbų vaidmenį. Jų atpažinimas ir valdymas yra esminis žingsnis tvaresnio gyvenimo link. Tam yra įvairių galimų sprendimų – švietimas ir sąmoningumo ugdymas yra tokie pat svarbūs kaip emocinio ryšio su gamta užmezgimas ir stumdymo technikų naudojimas. Turėdamas tinkamą supratimą ir įrankius, kiekvienas asmuo gali padėti įveikti šias kliūtis ir prisidėti prie tvaresnės ateities.