Tvarumas švietimo sistemoje

Tvarumas švietimo sistemoje

Darnumo reikšmė švietimo sistemoje

Raginimas integruoti tvarumą į mūsų švietimo sistemas tampa vis garsesnis. Norint tai realizuoti, reikalingi pokyčiai keliuose lygmenyse – struktūriniame, esminiame, metodiniame ir instituciniame. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas holistiniam tvarumo supratimui, nes tvarumas yra daugiau nei aplinkos apsauga, tai ateitis, kurią verta gyventi, ir globaliai teisinga visuomenė.

Ką reiškia tvarus švietimas?

Apibrėžimas ir tikslai

Tvarųjį švietimą, dar žinomą kaip švietimas darniam vystymuisi (NVD), UNESCO apibrėžia taip: „DVŠ įgalina įvairaus amžiaus besimokantiems bet kurioje pasaulio vietoje rasti ir įgyvendinti kūrybiškus ir vizualius sprendimus globaliems ateities iššūkiams“. Praktiškai tai apima švietimo sistemos pertvarką, kad daugiau dėmesio būtų skiriama tvarumui.

Darnaus ugdymo tikslai yra įvairūs, jie apima:

• Förderung von Wissensvermittlung und Kompetenzerwerb im Bereich Nachhaltigkeit
• Personalentwicklung von Lehrenden und Führungskräfte für eine zukunftsfähige Gesellschaft
• Entwicklung von Lehr- und Lernmaterialien für nachhaltige Bildung und digitale Kompetenzen
• Beachtung der Prinzipien der Nachhaltigkeit in der Organisation und Infrastruktur von Bildungseinrichtungen

Darnaus ugdymo dimensijos

Tvarus švietimas reiškia tris tvarumo dimensijas: ekonomiką, ekologiją ir socialinę. Stiprinamas supratimas apie vienos dimensijos veiksmų tarpusavio priklausomybę ir poveikį kitoms dimensijoms bei skatinamas gebėjimas kurti ir įgyvendinti tinkamas veiksmų galimybes.

Kaip tvarumas integruojamas į švietimo sistemą?

Strategijos ir mokymo programos

Federalinės žemės parengė strategijas ir mokymo programas, siekdamos pagerinti tvarų švietimą. Tai apima tvarumo temų integravimą į pamokas, mokytojų mokymą ir darnaus vystymosi projektų skatinimą. Taip pat yra nemažai švietimo įstaigų iniciatyvų, tokių kaip Žaliųjų mokyklų iniciatyva ar UNESCO mokyklų projektas.

Mokytojų rengimas

Mokytojų rengimas vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant tvarų švietimą. Čia svarbu, kad mokytojai būtų rengiami ne tik turinio, bet ir metodologijos bei didaktikos dėstymo tvarumo temomis klausimais. Tai apima, pavyzdžiui, probleminio mokymosi metodus, kad mokiniai galėtų kritiškai ir savarankiškai mąstyti.

Mokyklos plėtros tvarumas

Kitas svarbus aspektas yra tvarumo integravimas į mokyklos vystymąsi. Tai, be kita ko, apima mokyklų pastatų ir teritorijų projektavimą pagal tvarumo kriterijus, pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančią energiją arba tvarius viešuosius pirkimus.

Projektai ir bendradarbiavimas

Projektai ir bendradarbiavimas suteikia galimybę praktiškai ir aiškiai perteikti tvarumą. Vienas iš pavyzdžių – mokyklų bendradarbiavimas su vietos įmonėmis ar savivaldybėmis darnios plėtros projektuose, pvz. mobilumo, mitybos ar energijos srityse.

Iššūkiai integruojant tvarų švietimą

Darnaus švietimo integravimas į švietimo sistemą yra susijęs su daugybe iššūkių. Daugelis mokytojų yra nepakankamai pasirengę dėstyti tvarumo temas. Be to, dažnai kyla neaiškumų dėl tvarumo vertinimo.

Kitas iššūkis – būtini švietimo struktūrų pokyčiai. Tvarus švietimas reikalauja tarpdisciplininio ir tarpdisciplininio požiūrio, peržengiančio tradicines dalykų ribas. Tam reikalingos lanksčios mokymo programos ir didesnis dėmesys projektiniam mokymuisi.

Santrauka

Tvarumo integravimas į švietimo sistemą yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis įvairių pokyčių. Tačiau tai taip pat yra galimybė modernizuoti švietimo sistemą ir svariai prisidėti prie darnaus vystymosi.