Klimato apsauga politikoje: apžvalga

Klimato apsauga politikoje: apžvalga

Klimato apsauga yra ne tik teorinė idėja ar koncepcija, bet ir politinis imperatyvas. Vyriausybės visame pasaulyje yra įsipareigojusios kovoti su klimato kaita ir siekti tvarumo. Todėl politikai ir politinės sistemos atlieka esminį vaidmenį klimato apsaugos srityje. Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus klimato apsaugos politikoje įvertinimas ir analizuojama, kiek politikai, politikai ir vyriausybės susidorojo su iššūkiu ir kokių priemonių ėmėsi.

Pasaulinis klimato apsaugos kontekstas

Klimato kaitos supratimas

Pirma, svarbu suprasti klimato kaitos aktualumą. Nuodugnūs moksliniai tyrimai rodo, kad pasaulinė temperatūra kyla ir kad šį padidėjimą daugiausia lemia žmogaus veikla. Iškastinio kuro deginimas ir miškų naikinimas yra tik dalis veiklos, kuri prisideda prie visuotinio atšilimo ir su juo susijusių pasekmių, tokių kaip kylantis jūros lygis, tirpstantys poliariniai ledynai ir ekstremalūs oro reiškiniai.

Globalūs veiksmai

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinė bendruomenė ėmėsi vis daugiau veiksmų kovoti su klimato kaita. Paryžiaus susitarimas, dėl kurio 2015 m. susitarė 196 šalys, buvo svarbus etapas išreiškiant pasaulio pasirengimą kovoti su klimato kaita. Jame nustatytas ilgalaikis tikslas išlaikyti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir stengtis apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio.

Klimato apsauga įvairiose šalyse: apžvalga

Kiekviena tauta turi unikalių iššūkių, susijusių su klimato kaitos pastangomis. Pateikiame keletą pavyzdžių, kaip įvairios šalys aktyviai integravo klimato apsaugą į savo politiką.

Vokietija

Vokietija yra klimato apsaugos srities pradininkė ir nustatė atsinaujinančios energijos skatinimo Europos Sąjungoje etapą. Atsinaujinančios energijos įstatymas (EEG) reiškia, kad Vokietija dabar daugiau nei 40 % elektros energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių. Vokietija taip pat vis labiau pasikliauja tvariais sprendimais, tokiais kaip e. mobilumas mobilumo pramonėje.

Kinija

Kinija, kaip didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija pasaulyje, daro didelę įtaką pasaulinei klimato apsaugai. Kinija išsikėlė tikslą iki 2060 m. tapti neutralia klimatui ir pastaraisiais metais daug investavo į atsinaujinančią energiją, elektromobilumą ir ekologiškų miestų plėtrą. Nepaisant to, anglis ir iškastinis kuras ir toliau yra didelė Kinijos ekonomikos ir energetikos politikos dalis.

JAV

Trumpo administracijos metu JAV paliko Paryžiaus susitarimą, tačiau pirmininkaujant Joe Bidenui šalis vėl prisijungė prie susitarimo ir įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 50 proc. Prezidentas Bidenas taip pat pažadėjo investuoti į atsinaujinančią energiją ir infrastruktūrą pagal 2 trilijonų dolerių planą, skirtą klimatui palankaus ekonomikos augimui skatinti.

Klimato apsaugos iniciatyvos politiniu lygmeniu

Apyvartinių taršos leidimų prekyba

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, dar vadinamos ribojimo ir prekybos sistemomis, yra veiksminga politinė priemonė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai mažinti. Šios sistemos nustato išmetamųjų teršalų kiekio, kurį pramonės šakos gali pagaminti, viršutinę ribą ir leidžia prekiauti emisijos sertifikatais. Tai reiškia, kad įmonės, gaminančios mažiau taršos, gali parduoti perteklinius leidimus įmonėms, kurios viršija išmetamų teršalų ribas. Ryškus šios sistemos atstovas yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EU-ETS).

Klimato atžvilgiu neutralios strategijos

Daugelis šalių įsipareigojo per ateinančius kelis dešimtmečius tapti neutraliomis klimato sąlygomis, t. y. sumažinti arba kompensuoti išmetamų teršalų kiekį iki tokio lygio, kad į atmosferą neišskirtų papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pavyzdžiui, Vokietija, Švedija ir Prancūzija paskelbė, kad iki 2050 m. jos bus neutralios klimatui.

Išvada: tvarios politikos kūrimas

Nors klimato kaita yra pasaulinis iššūkis, į ją reikia imtis politinių veiksmų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, integruojant klimato kaitos tikslus į visus gyvenimo ir ekonomikos sektorius bei aspektus. Pasaulio lyderiai gali rinktis iš dviejų kelių: vieno, kuris palaiko status quo ateities kartų sąskaita, ir to, kuris veda mus į tvaresnį ir teisingesnį pasaulį.

Politikos veiksmai ir pokyčiai gali būti lėti ir dažnai varginantys, tačiau tai yra esminė priemonė kovojant su klimato kaita. Svarbu remti ir skatinti šį procesą priimant pagrįstus balsavimo sprendimus ir aktyviai dalyvaujant politikoje. Tik bendru įsipareigojimu ir pastangomis galime užtikrinti tvarią ateitį.