Ar ūkyje užauginta tilapija gali būti kenksmingesnė už laukinę tilapiją? Dioksinų kiekio ir maistinių medžiagų profilių analizė.

Ar ūkyje užauginta tilapija gali būti kenksmingesnė už laukinę tilapiją? Dioksinų kiekio ir maistinių medžiagų profilių analizė.

Tilapija: paslėptas pavojus, vadinamas dioksinu

Stebėtina, kad iš pažiūros nekenksminga tilapijos žuvis, populiari vakarienės lėkštėse visame pasaulyje, slepia paslėptą paslaptį, kuri gali sustabdyti jūros gėrybių entuziastus. Po švelniu skoniu ir įperkamumu slypi nerimą kelianti tiesa – tilapijoje dažnai itin daug dioksino – toksiškos cheminės medžiagos, kuri tyliai įsiskverbė į mitybos grandinę.

Kas yra Tilapija?

Tilapija, dažnai vadinama „jūros paukščiais“, užėmė reikšmingą vietą pasauliniame kulinariniame kraštovaizdyje. Šią gėlavandenę žuvį, žinomą dėl švelnaus skonio ir maisto gaminimo universalumo, galima rasti ant pietų stalo visame pasaulyje. Jo populiarumas slypi ne tik kulinarijos srityje, bet ir dėl ekonominės svarbos, todėl jis yra pageidaujamas vartotojų ir gamintojų pasirinkimas.

Tilapijos populiarumą lemia jos įperkamumas ir platus prieinamumas. Kaip ekonomiškas pasirinkimas, tai yra prieinamas baltymų šaltinis visų socialinių sluoksnių žmonėms. Nesvarbu, ar kepama ant grotelių, ar kepta, ar kepta, švelnus tilapijos skonis tinka įvairiems receptams, todėl tai yra pirmasis namų virėjų ir profesionalių virėjų pasirinkimas.

Be kulinarinių privalumų, tilapija tapo pasauline preke ir užima svarbią vietą žvejybos pramonėje. Ši žuvis simbolizuoja šiuolaikinę maisto tiekimo grandinę, kurioje didelis prioritetas teikiamas patogumui, sąnaudoms ir efektyvumui. Tiesioginis didėjančios vartotojų paklausos rezultatas, tilapijų auginimas smarkiai išaugo ir dabar yra viena iš labiausiai ūkiuose auginamų žuvų pasaulyje. Štai keletas pagrindinių tilapijų rūšių ir tipų:

• Oreochromis niloticus (Nil-Tilapia): Dies ist die am weitesten verbreitete Art von Tilapia, besonders in warmen Klimazonen. Sie stammt ursprünglich aus Nord- und Zentralafrika sowie dem Nahen Osten, wurde aber in vielen Teilen der Welt für die Aquakultur eingeführt.

• Oreochromis aureus (Mėlynoji tilapija): Ši rūšis yra kilusi iš Šiaurės ir Vakarų Afrikos bei Izraelio ir yra žinoma dėl savo gebėjimo toleruoti žemesnę temperatūrą, palyginti su kitomis tilapijų rūšimis.

• Oreochromis mossambicus (Mozambiko tilapia): kilusi iš pietryčių Afrikos, ši rūšis yra labai atspari ir gali išgyventi įvairiomis vandens sąlygomis, įskaitant sūrų vandenį.

• Oreochromis urolepis hornorum (Wami tilapia): ši rūšis yra gimtoji Tanzanijoje ir auginama kai kuriuose regionuose. Jis gali išgyventi tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje.

• Sarotherodon melanotheron (juodasmakrė tilapia): Vakarų Afrikoje ši rūšis nėra auginama taip dažnai kaip Oreochromis rūšis, tačiau kai kuriuose regionuose ji yra svarbi.

• Hibridas: norėdami pagerinti tam tikras savybes, tokias kaip augimo greitis, atsparumas ar atsparumas ligoms, kai kurie selekcininkai augina hibridines tilapijas. Labiausiai paplitęs hibridas yra Nilinės tilapijos (Oreochromis niloticus) ir mėlynosios tilapijos (Oreochromis aureus) mišrūnas.

Kas yra dioksinas?

Dioksinas, terminas, kuris daugeliui gali skambėti abstrakčiai, yra labai toksiškų cheminių junginių, turinčių bendrą struktūrinę savybę, grupė. Dioksiną sudaro du benzeno žiedai, sujungti dviem deguonies atomais ir sudaro vadinamąjį dibenzo-p-dioksiną. Ši cheminė struktūra atrodo nekenksminga, tačiau iš tikrųjų yra labai toksiška ir užmaskuotai patenka į mūsų aplinką.

Dioksinas yra ne viena medžiaga, o junginių šeima. Žinomiausias šios šeimos narys yra 2,3,7,8-tetrachlorodibenzodioksinas, dažnai sutrumpintas kaip TCDD. Šis variantas ypač patraukė didžiausią dėmesį dėl savo išskirtinai toksiško pobūdžio.

Dioksinų poveikio šaltinių yra daug ir jie plačiai paplitę. Tai apima pramoninius procesus, atliekų deginimą ir net gamtos reiškinius, tokius kaip miškų gaisrai. Tačiau svarbu suprasti, kad dioksinai nėra gaminami tyčia, o yra įvairios žmogaus veiklos šalutiniai produktai. Šios cheminės medžiagos gali išlikti aplinkoje ir kauptis gyvūnų riebaliniuose audiniuose, galiausiai patekti į mitybos grandinę.

Su dioksinu susijęs pavojus sveikatai

Dioksinas, toksiška cheminė medžiaga, randama kai kuriose tilapijose, kelia rimtą pavojų sveikatai, į kurį verta atkreipti dėmesį. Ši rizika, pagrįsta išsamiais moksliniais tyrimais, turi įtakos įvairiems žmonių sveikatos aspektams:

• Krebs: Der möglicherweise bedrohlichste Zusammenhang ist die Verbindung zwischen Dioxin-Exposition und Krebs. Sie kann das Risiko für Lungen-, Brust-, Leber- und Prostatakrebs erhöhen. Dioxine stören normale zelluläre Prozesse und führen zu unkontrolliertem Zellwachstum, einem charakteristischen Merkmal von Krebs.

• Imuninės sistemos sutrikimas: Dioksinai silpnina imuninę sistemą ir daro žmones jautresnius infekcijoms ir ligoms. Šis poveikis imunitetui gali turėti įtakos bendrai sveikatai.

• Hormoniniai sutrikimai: Dioksinai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sukelti reprodukcijos ir vystymosi problemų. Hormonai atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveikatą, o šių sistemų sutrikimai gali sukelti daugybę problemų.

• Odos ligos: Ilgalaikis dioksinų poveikis buvo siejamas su įvairiomis odos ligomis, turinčiomis įtakos ne tik vidinei sveikatai, bet ir išorinei gerovei.

• Kepenų pažeidimas: Dioksinai gali pakenkti kepenims, gyvybiškai svarbiam organui, atsakingam už detoksikaciją ir medžiagų apykaitą. Kepenų pažeidimas gali turėti didelį poveikį sveikatai.

• Psichikos sutrikimai: ilgai veikiant dioksinai buvo siejami su psichologiniais sutrikimais, pabrėžiant klastingą šios cheminės medžiagos prigimtį.

Dioksinas tilapijoje

Kai kalbame apie dioksino buvimą tilapijoje, iš daugybės tyrimų ir tyrimų susidaro nerimą keliantis vaizdas. Šie tyrimai nuolat įrodė nerimą keliantį didelį dioksinų kiekį tilapijoje, todėl kyla rimtų klausimų dėl šios dažnai vartojamos žuvies saugumo.

Tyrimai, atlikti su tilapijų mėginiais iš įvairių šaltinių, patvirtino užterštumą dioksinais, kai kurie mėginiai viršijo reguliavimo institucijų nustatytas leistinas ribas. Tai ypač svarbu, nes tilapija dažnai giriama kaip sveikas ir prieinamas baltymų šaltinis milijonams žmonių visame pasaulyje.

Galimi tilapijos užteršimo dioksinu šaltiniai yra įvairūs. Jie gali būti iš užteršto vandens šaltinių, nes tilapijos yra žinomos dėl savo gebėjimo klestėti įvairiose vandens aplinkose, įskaitant tas, kurių vandens kokybė yra pažeista. Be to, dioksinas gali patekti į žuvis per jų mitybą, nes žinoma, kad tilapijos valgo dumblius ir mažesnius vandens organizmus, kurie gali būti užkrėsti.

Valgant tilapiją, kurioje yra padidėjęs dioksinų kiekis, gali kilti pavojus žmonių sveikatai, įskaitant vėžį ir kitus toksiškus padarinius. Atsižvelgiant į tilapijos, kaip įperkamo baltymų šaltinio, populiarumą, ši problema turi toli siekiančių pasekmių visuomenės sveikatai.

The