Klimato konferencijų vaidmuo: sėkmė ir nesėkmės
Klimato konferencijų vaidmuo: sėkmė ir nesėkmės
Viduryje vis didėjančio susirūpinimo dėl klimato pokyčių ir nesuskaičiuojamų jo padarinių, klimato konferencijų vaidmuo įsitvirtino kaip svarbi mokslinių diskusijų, politinių derybų ir veiksmų planų, siekiant kovoti su visuotiniu atšilimu platforma. Bėgant metams šiose konferencijose buvo pasiektos puikios sėkmės ir pripažintos karčiomis nesėkmėmis. Šiame straipsnyje bus aptariamas klimato konferencijų vaidmuo ir jų pagrindinės sėkmės bei sėkmės, siekiant pateikti išsamų vaizdą apie tai, kiek jie reklamavo ar slopino kovą su klimato pokyčiais.
Klimato konferencijų istorija
Klimato konferencijų istorija prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai mokslininkai pradėjo atpažinti globalų atšilimą ir šiltnamio efektą kaip rimtą grėsmę pasaulinei ekosistemai. Pirmoji tarptautinė konferencija apie klimato kaitos padarinius įvyko 1979 m. Ženevoje ir padėjo pagrindą vėlesniems pasauliniams susitikimams.
nuo pirmosios JT klimato konferencijos, kad būtų rasta IPCC
Pirmoji JT klimato konferencija (t. Y. JTCC: Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija) vyko 1995 m. Vokietijoje Berlyne. Buvo „Berlyno mandatas“, kuris pabrėžė poreikį vykdyti nuolatines derybas, kad būtų galima apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Po dvejų metų, 1997 m., Šios derybos paskatino pasirašyti Kioto protokolą, pavadintą Japonijos miesto, kuriame vyko konferencija, vardu.
1988 metai taip pat buvo nuostabūs, kurie laikomi tarpvyriausybinės klimato kaitos (IPCC) gimimo metais. Šis JT inicijuotas komitetas turi įvertinti dabartinę mokslo būklę apie klimato pokyčius ir plėtoti poveikį bei riziką, taip pat galimas koregavimo ir mažinimo strategijas.
Pagrindinė klimato konferencijų sėkmė
Klimato konferencijos prisidėjo prie supratimo apie priemonių poreikį kovoti su klimato pokyčiais ir sudarė keletą svarbių tarptautinių susitarimų.
Kioto protokolas
Viena didžiausių sėkmės klimato konferencijų istorijoje buvo „Kioto“ protokolas, kuris buvo priimtas 1997 m. Iki 2020 m. Turėtumėte sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 5%, palyginti su 1990 m. Vertybėmis.
Paryžiaus susitarimas
Kitas svarbus rezultatas buvo Paryžiaus susitarimas, kuris buvo priimtas 2015 m. 21 -ojoje JT klimato konferencijoje (COP21). Tikslas yra apriboti globalų atšilimą iki gerokai žemiau 2 ° C, jei įmanoma, iki 1,5 ° C, palyginti su priešindustriniu amžiumi. Jį pasirašė 195 šalys ir integruota tiek pramoninės, tiek besivystančios šalys.
Klimato konferencijų nesėkmės ir iššūkiai
Nepaisant minėtų sėkmės, klimato konferencijos liko be didelių iššūkių ir nesėkmių.
nenuoseklus dalyvavimas ir įsipareigojimas
Pagrindinė problema yra nenuoseklus dalyvavimas ir pagrindinių žaidėjų įsipareigojimas. Pavyzdžiui, Donaldo Trumpo vyriausybė 2017 m. Paskelbė, kad JAV - viena didžiausių pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentų - paliks Paryžiaus susitarimą.
Atsakomybės trūkumas
Kita problema yra atsakomybės už daugelį susitarimų trūkumą. Paryžiaus susitarimas, nors ir pagrindinė sėkmė, daugiausia priklauso nuo savanoriškų šalių įmokų, kad sumažintų jų išmetamųjų teršalų kiekį, o tai galėtų apriboti susitarimo veiksmingumą.
Fazit
Klimato konferencijos vaidina lemiamą vaidmenį skatinant pasaulinį dialogą ir nustatant darbotvarkę prieš klimato pokyčius. Jie sukūrė keletą nepaprastų laimėjimų, tokių kaip Kioto protokolas ir Paryžiaus susitarimas. Nepaisant šių pasisekimų, vis dar yra nemažų iššūkių, tokių kaip nenuoseklus pagrindinių šalių dalyvavimas ir susitarimų neprisirišimo stoka. Šios problemos turi būti išspręstos būsimose klimato konferencijose, kad būtų pasiektas stipresnis ir efektyvesnis sutarimas kovojant su klimato kaita.