Žvejybos vaidmuo klimato apsaugoje

Žvejybos vaidmuo klimato apsaugoje

Klimato pokyčiai yra vienas iš skubiausių mūsų laikų iššūkių, ir mes turime išnagrinėti visus savo gyvenimo sektorius, kad rastume sprendimų. Plotas, į kurį dažnai nepastebima, yra žvejyba. Žvejyba daro didelę įtaką pasauliniam klimatui, todėl siūlo svarbius klimato apsaugos atskaitos taškus.

žvejyba ir jų poveikis klimatui

išmetimas

Žvejyba yra ne tik maisto ir pajamų šaltinis, bet ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybos. Remiantis „Parker & Tyedmers“ (2015 m.) Tyrimu, „Global Fishing“ per metus išmeta apie 129 milijonus tonų CO2 ekvivalentų. Tai atitinka maždaug 0,3% pasaulio išmetamųjų teršalų.

per daug žvejoti

Vandenynų per didelis žvejyba yra viena didžiausių grėsmių jūrų ekosistemoms. Tai ne tik sumažina biologinę įvairovę, bet ir gali neigiamai paveikti klimatą. Pašalinus didelius žuvų kiekius iš ekosistemos, perpildyta žvejyba keičia maisto tinklą ir gali sutrikdyti jūrinės anglies ciklo pusiausvyrą.

Dirvožemio sunaikinimas

Dirvožemio sunaikinimas žvejybos metodais, tokiais kaip pagrindiniai vilkimo tinklai, taip pat turi įtakos klimatui. Ši praktika trikdo jūros dugną ir išleidžia anglies, kuri buvo laikoma nuosėdose. Remiantis Oceana (2020 m.) Tyrimo duomenimis, dirvožemio sunaikinimas sukelia iki 1,47 Gigatons CO2 ekvivalentų per metus.

žvejybos klimato apsaugos prasmė

Išmetamųjų teršalų sumažinimas

Žvejyba gali prisidėti prie išmetamųjų teršalų mažinimo, naudojant valymo technologijas ir efektyvesnius metodus. Tai apima, pavyzdžiui, energiją efektyvius variklius ir perėjimą prie atsinaujinančios energijos.

tvari praktika

Tvarios žvejybos praktikos naudojimas gali sumažinti jūrų ekosistemų įtampą ir tuo pat metu gali būti asfaltuotas klimato ateitis. Ši praktika apima atitiktį rekomenduojamoms žvejybos normėliams, apsaugotoms jūros vietoms, selektyvius žvejybos metodus, kurie išvengia nereikalingų priedų ir mažina atliekas bei nuostolius žvejojant.

mėlynos anglies kriauklės

Žvejyba taip pat vaidina svarbų vaidmenį apsaugant taip vadinamą „mėlynos anglies kriauklės“. Šios ekosistemos, tokios kaip jūros žolių pievos, mangrovių miškai ir druskos pelkės, kaupia didelius kiekius anglies ir taip padeda sumažinti pasaulinį CO2 kiekį atmosferoje. Perpildymo ir destruktyvios žvejybos metodai gali sugadinti šias ekosistemas, todėl svarbu apsaugoti šias teritorijas ir skatinti tvarią žvejybos praktiką.

žvejyba kaip klimato apsaugos politikos dalis

Žvejyba turi būti labiau atsižvelgiama į pasaulinės klimato apsaugos kontekstą. Galima imtis daug priemonių skirtingais politiniais lygmenimis, pradedant nacionaliniais įstatymais ir baigiant tarptautiniais susitarimais.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Kadangi žuvys nežino nacionalinių sienų, o jūra yra pasaulinė bendra nuosavybė, tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas tvariam žuvų atsargų valdymui. Tarptautinė konvencija ir taisyklės, tokios kaip Jungtinių Tautų jūros Recht konvencija (UNCLOS) arba Jungtinių Tautų mitybos ir žemės ūkio organizacija (FAO), privalo imtis klimato pokyčių ir jo poveikio žvejybai.

Nacionaliniai teisės aktai

Nacionaliniu lygmeniu įstatymai ir kiti teisės aktai gali paveikti žvejybos praktiką. Pvz., Galima nustatyti žvejybos kvotas, tam tikros žvejybos zonos ar metodai yra ribojami ir sukuriamos paskatos švarioms technologijoms.

Pilietinės visuomenės vaidmuo

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - pilietinė visuomenė vaidina svarbų vaidmenį saugant vandenynus ir klimato apsaugą. Organizacijos, įmonės ir asmenys gali prisidėti prie sąmoningo vartojimo, skatinti tvarią praktiką ir politinį įsipareigojimą.

Išvada

Žvejyba gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato pokyčiais. Vykdydama tvarią praktiką ir aktyvią politiką, žvejyba gali padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir palengvinti klimato pokyčių padarinius. Mes visi turime skatinti ir palaikyti būtinus pakeitimus. Nes kiekvienas indėlis yra svarbus - sveikai planetai ir tvariai ateičiai.