Žvejybos vaidmuo klimato apsaugai

Žvejybos vaidmuo klimato apsaugai

Klimato kaita yra vienas iš aktualiausių mūsų laikų iššūkių, todėl turime išnagrinėti visas savo gyvenimo sritis, kad rastume sprendimus. Viena sritis, kuri dažnai nepastebima, yra žvejyba. Žvejyba daro didelį poveikį pasauliniam klimatui, todėl yra svarbus klimato apsaugos atskaitos taškas.

Žuvininkystė ir jos poveikis klimatui

Išmetimai

Žuvininkystė yra ne tik maisto ir pajamų šaltinis, bet ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybos. Remiantis Parker & Tyedmers (2015) tyrimu, pasaulinė žuvininkystė kasmet išmeta apie 129 mln. tonų CO2 ekvivalentų. Tai sudaro apie 0,3 % pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio.

Perteklinė žvejyba

Perteklinė jūrų žvejyba yra viena didžiausių grėsmių jūrų ekosistemoms. Tai ne tik mažina biologinę įvairovę, bet ir gali turėti neigiamos įtakos klimatui. Pašalinus iš ekosistemos didelius kiekius žuvų, pernelyg intensyvi žvejyba keičia maisto tinklą ir gali sutrikdyti jūros anglies ciklo pusiausvyrą.

Dirvožemio naikinimas

Dėl žvejybos būdų, pavyzdžiui, dugninio tralavimo, suardytas dirvožemis taip pat turi įtakos klimatui. Ši praktika trikdo jūros dugną ir išskiria nuosėdose susikaupusią anglį. Remiantis Oceana (2020 m.) atliktais tyrimais, žemės degradacija dėl žvejybos kasmet išskiria iki 1,47 gigatonų CO2 ekvivalento.

Žvejybos svarba klimato apsaugai

Emisijos mažinimas

Žuvininkystė gali padėti sumažinti išmetamų teršalų kiekį, naudodama švaresnes technologijas ir veiksmingesnius metodus. Tai apima, pavyzdžiui, energiją taupančių variklių naudojimą ir perėjimą prie atsinaujinančios energijos.

Tvari praktika

Tvaresnės žvejybos praktikos taikymas gali sumažinti įtampą jūrų ekosistemoms ir sudaryti sąlygas klimatui atspariai ateičiai. Ši praktika apima rekomenduojamų žvejybos kvotų laikymąsi, saugomas jūrų zonas, selektyvius žvejybos būdus, kuriais išvengiama nereikalingos priegaudos, ir žvejybos atliekų bei nuostolių mažinimą.

Mėlynos anglies kriauklės

Žuvininkystė taip pat atlieka svarbų vaidmenį saugant vadinamuosius „mėlynuosius anglies telkinius“. Šios ekosistemos, tokios kaip jūros žolių pievos, mangrovių miškai ir druskingos pelkės, kaupia didelius anglies kiekius ir padeda sumažinti pasaulinį CO2 kiekį atmosferoje. Perteklinė žvejyba ir žalinga žvejybos praktika gali pakenkti šioms ekosistemoms, todėl svarbu apsaugoti šias sritis ir skatinti tausojančią žvejybos praktiką.

Žuvininkystė kaip klimato apsaugos politikos dalis

Žuvininkystei turi būti skiriamas didesnis dėmesys pasaulinės klimato apsaugos kontekste. Daugelio priemonių galima imtis įvairiais politikos lygmenimis – nuo ​​nacionalinių įstatymų iki tarptautinių susitarimų.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Kadangi žuvys neturi nacionalinių sienų, o jūra yra visuotinis bendras gėris, tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas tvariam žuvų išteklių valdymui. Tarptautiniuose susitarimuose ir reglamentuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) arba Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), turi būti atsižvelgiama į klimato kaitą ir jos poveikį žuvininkystei.

Nacionaliniai teisės aktai

Nacionaliniu lygiu įstatymai ir teisės aktai gali turėti įtakos žvejybos praktikai. Pavyzdžiui, gali būti nustatomos žvejybos kvotos, ribojami tam tikri žvejybos rajonai ar būdai, skatinamos švarios technologijos.

Pilietinės visuomenės vaidmuo

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį saugant vandenynus ir klimato apsaugą. Organizacijos, įmonės ir asmenys gali prisidėti sąmoningai vartodami, skatindami tvarią praktiką ir politinį įsitraukimą.

išvada

Žuvininkystė gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita. Taikant tvarią praktiką ir aktyvią politiką, žuvininkystė gali padėti sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir sušvelninti klimato kaitos poveikį. Mes visi turime skatinti ir palaikyti būtinus pokyčius. Nes kiekvienas indėlis svarbus – sveikos planetos ir tvarios ateities labui.