Klimato apsaugos psichologiniai aspektai

Klimato apsaugos psichologiniai aspektai

Klimato kaita yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria žmonija. Mažėjanti biologinė įvairovė, kylantis jūros lygis ir stiprėjantys ekstremalūs orai – tai tik dalis su šiuo reiškiniu susijusių problemų. Tačiau klimato kaitos problemos sprendimas nėra tik mokslo ir technologijų klausimas. Ji taip pat turi stiprią psichologinę dimensiją. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologinius klimato apsaugos aspektus.

Klimato apsaugos psichologinės kliūtys

Emocijų ir klimato kaitos suvokimas

Vienas didžiausių iššūkių kovojant su klimato kaita yra tai, kad žmonės linkę sumenkinti šio reiškinio keliamą grėsmę. Tai emocinės gynybos forma, dėl kurios žmonės dažnai vengia klimato kaitos tikrovės.

Kitas dalykas – atstumas nuo klimato kaitos. Tai reiškia, kad žmonės dažnai mano, kad klimato kaita yra tolima ir nesusijusi su jų kasdieniu gyvenimu. Jie mano, kad tai daugiausia paveikia žmones kitose pasaulio dalyse arba kad tai įvyks tik tolimoje ateityje.

Kognityvinis šališkumas ir klimato kaita

Žmogaus psichika taip pat yra linkusi į pažinimo iškraipymus, kurie trukdo apsaugoti klimatą. Vienas iš tokių šališkumo yra vadinamasis „optimizmo šališkumas“, kai žmonės linkę pervertinti teigiamų įvykių tikimybę ir nuvertinti neigiamų įvykių tikimybę.

„Atstumo šališkumas“ yra dar vienas kognityvinis šališkumas, kai žmonės linkę mažiau dėmesio skirti įvykiams, kurie įvyks ateityje arba tolimoje vietoje. Dėl šio šališkumo žmonės klimato kaitą gali laikyti ne tokia aktualia problema.

Komunikacijos svarba klimato apsaugai

Psichologinių barjerų įveikimas tikslingai bendraujant

Norint įveikti psichologines kliūtis, trukdančias kovoti su klimato kaita, labai svarbu pakeisti požiūrį į klimato kaitą. Šios srities tyrimai parodė, kad komunikacijos forma ir turinys yra labai svarbūs siekiant paskatinti žmones remti klimato kaitos veiksmus.

Pirma, svarbu informuoti apie klimato kaitą konkrečia, vietine ir asmenine patirtimi. Užuot kalbėjus apie vidutines pasaulio temperatūras, veiksmingiau kalbėti apie specifinį klimato kaitos poveikį vietos bendruomenei ar savo gyvenimui.

Antra, buvo įrodyta, kad teigiami pranešimai yra veiksmingesni už neigiamus. Užuot užtvindę žmones žiniomis apie katastrofą ir sunaikinimą, geriau atkreipti dėmesį į naudą, kurią gali duoti aktyvūs klimato kaitos veiksmai.

Socialinių normų vaidmuo ir įtaka individo elgesiui

Socialinės normos vaidina svarbų vaidmenį formuojant individualų elgesį klimato apsaugos srityje. Tyrimai parodė, kad žmonės labiau linkę imtis veiksmų dėl klimato kaitos, jei mano, kad taip elgiasi ir kiti jų socialinės grupės žmonės.

Sąvoka „socialinis įrodymas“ reiškia reiškinį, kad žmonės labiau linkę elgtis taip, kaip, jų manymu, elgiasi „dauguma žmonių“. Tai reiškia, kad kai pranešame, kad „dauguma žmonių“ imasi klimato veiksmų, kiti žmonės taip pat labiau linkę imtis tokių veiksmų.

Aplinkos psichologijos vaidmuo

Psichologiniai veiksniai ir tvarios praktikos elgesio kaita

Aplinkos psichologija yra svarbi pastangų kovojant su klimato kaita dalis. Be kita ko, ji tiria, kaip psichologiniai veiksniai įtakoja aplinkos elgesį.

Vienas iš aplinkos psichologijos požiūrių apima vertybių ir įsitikinimų, formuojančių individualų elgesį, susijusį su klimato apsauga, tyrimą. Tyrimai parodė, kad žmonės yra labiau linkę priimti aplinką tausojančius sprendimus, kai turi ryšį su gamta ir tiki savo veiksmų efektyvumu.

Intervencijos, skatinančios aplinkai nekenksmingą elgesį

Aplinkos psichologija taip pat sukūrė intervencijos metodus, skatinančius aplinkai nekenksmingą elgesį. Tai apima savarankiškumo skatinimą, t. y. žmonių pasitikėjimą savo gebėjimu sėkmingai įgyvendinti klimato apsaugos priemones.

Be to, buvo įrodyta, kad aplinkos pokyčiai yra veiksminga intervencija į aplinką tausojantį elgesį. Tai gali apimti fizinės aplinkos kūrimą arba modifikavimą, siekiant palengvinti išteklius tausojančią veiklą, pvz., šiukšliadėžes arba lengvai naudojamų viešojo transporto sistemų įdiegimą.

išvada

Psichologiniai klimato veiksmų aspektai yra esminė pastangų kovoti su klimato kaita dalis. Tai apima suvokimo ir pažinimo šališkumą, komunikaciją apie klimato kaitą, socialinių normų vaidmenį ir aplinkos psichologijos įtaką aplinkai palankiam elgesiui.

Turime sugebėti suprasti ir psichologines kliūtis, kurios trukdo klimato veiksmams, ir psichologinius išteklius, skatinančius klimato veiksmus. Tik tada galime sukurti veiksmingas strategijas, kad pasiektume būtiną transformaciją į tvarią visuomenę. Klimato kaita yra ne tik techninis iššūkis, bet ir didžiulis psichologinis iššūkis, kurį turime spręsti.