Ugnikalnių įtaka ekosistemoms

Ugnikalnių įtaka ekosistemoms

: elementų susidūrimas

ugnikalniai - žavūs ir tuo pat metu bauginantys natūralūs reiškiniai žemėje. Išsiveržiant, kieti, skysti ir dujiniai audiniai iš Žemės vidaus yra gabenami į Žemės paviršių. Žmonės ir gyvūnai gali liudyti apie brutalų sunaikinimą. Bet kokiu mastu ugnikalniai daro įtaką mūsų planetos ekosistemoms?

Neatidėliotinos vulkaninio išsiveržimo pasekmės

Vienas akivaizdžiausių vulkaninio išsiveržimo padarinių yra tiesioginis sunaikinimas ir vietinių ekosistemų pokyčiai.

buveinių ir biologinės įvairovės praradimas

Vulkano sprogimas gali visiškai sunaikinti vietinę ekosistemą. Pelenai, lava ir piroklastinės srovės, išmestos, palaidotos ir palaidotos organizmai ir sunaikino visas buveines. Augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai gali būti sunaikinti per kelias sekundes, o tai lemia laikiną vietinės biologinės įvairovės sumažėjimą.

Naujų buveinių sukūrimas

Nors tiesioginis vulkaninių išsiveržimų poveikis gali būti niokojantis, svarbu paminėti, kad jie taip pat gali sukurti naujas buveines. „Vulcan“ zonos gali būti labai derlingos, nes pelenuose ir vulkaninėje uolienoje gausu maistinių medžiagų. Po tam tikro atsipalaidavimo laiko augmenija gali vėl klestėti, o naujos rūšys gali kolonizuoti naują gyvenamąją erdvę.

Ilgasis poveikis pasaulinei ekosistemai

Be tiesioginio vietinio poveikio, vulkaniniai išsiveržimai taip pat turi ilgalaikį pasaulinį poveikį žemės klimatui ir ekosistemoms.

Klimato pokytis

Galingi ugnikalnių išsiveržimai į stratosferą gali sukti didžiulį kiekį vulkaninių dulkių ir dujinių junginių. Tai iš dalies atspindi saulės šviesą, o vidutinė temperatūra žemėje gali sumažėti. Šis laikinas vėsinimo poveikis gali pakeisti klimatą visame pasaulyje ir paveikti augalų ir gyvūnų augimą ir išgyvenimą.

Ekosistemų cheminės sudėties pokyčiai

Vulkaniniai išsiveržimai gali stipriai paveikti ekosistemų chemiją. „Vulcan“ pelenai ir dujos, tokios kaip sieros dioksidas, fluoras ir chloras, gali patekti į atmosferą, grindis ir vandenį ir prisidėti prie rūgštėjimo. Tai gali turėti neigiamą poveikį įvairiais būdais, ypač tų, kurie yra jautrūs pH pokyčiams, pavyzdžiui, daugelis akvariumo žuvų.

ugnikalnių įtaka jūrų ekosistemoms

Ugnikalniai veikia ne tik antžeminius, bet ir jūrų ekosistemas.

Naujų jūrininkų buveinių sukūrimas

Povandeniniai ugnikalniai ir hidroterminiai šaltiniai prisideda prie naujų buveinių susidarymo. Jie tiekia giliavandenius jūros maistines medžiagas ir šilumą, reikalingą norint įgalinti unikalias giliavandenių ekosistemas.

daro įtaką vandenyno maistinių medžiagų cirkuliacijai

Vulkanai taip pat prisideda prie vandenyno maistinių medžiagų cirkuliacijos. Į jūrą nešami vulkaniniai pelenai gali skatinti planktono gėles, kurios savo ruožtu sudaro jūrinės maisto grandinės pagrindą ir taip padidina biomasę ir biologinę įvairovę vandenyne.

Išvada: ugnikalniai - naikintojai ir statytojai vienodai

Ugnikalniai daro įtaką ir sudėtingą įtaką mūsų Žemės ekosistemoms. Jų protrūkiai gali būti niokojantys ir sunaikinti visas buveines, tačiau jie taip pat gali sukurti naujas buveines ir taip prisidėti prie biologinės įvairovės. Taip pat galite paveikti pasaulinį klimatą ir tokiu būdu gyvenimą visuose Žemės regionuose.

Svarbu ir toliau tyrinėti ir suprasti šią dinamiką, kad būtume pasirengę iššūkiams, kuriuos sukelia vulkaniniai išsiveržimai. Tai yra vienintelis būdas pamatyti ir išmokti kaip pasaulinės ekosistemos dalį gyventi su šiais galingais ir žaviais gamtos reiškiniais.