Žemės ūkio įtaka klimatui

Žemės ūkio įtaka klimatui

Šiuolaikinis žemės ūkio poveikis aplinkai yra įvairus ir nuoseklus. Šis sektorius yra svarbus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo šaltinis, o jo praktika labai prisideda prie visuotinio atšilimo. Didelė pasaulio gyventojų dalis maitinama žemės ūkio paskirties vietovėmis, o spaudimas šioms sistemoms didėja, nes didėja gyventojų skaičius ir didėja baltymų kiekio dietos troškimas.

Augalinė žemės ūkio dalis ir klimatas

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija

Augalinės žemės ūkio sistemos yra svarbus anglies dioksido (CO2), metano (CH4) ir azoto oksido (N2O) išmetimo šaltinis – visa tai labai prisideda prie visuotinio atšilimo. CO2 išsiskiria daugiausia deginant iškastinį kurą, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę ir padidinti žemės ūkio produkciją. Metanas ir N2O daugiausia susidaro dirbant dirvą ir naudojant trąšas.

Dirvožemio degradacija ir erozija

Žemės dirbimo praktika prisideda prie dirvožemio degradacijos ir dirvožemio kokybės pablogėjimo, o tai gali turėti neigiamą poveikį klimatui. Dirbant dirvą, dirva suardoma, todėl į atmosferą išsiskiria CO2. Be to, žemės dirbimas prisideda prie dirvožemio erozijos, o tai sumažina organinių medžiagų kiekį dirvožemyje ir turi įtakos dirvožemio derlingumui.

Miškų naikinimas

Miškų naikinimas žemės ūkio tikslais yra dar vienas svarbus veiksnys, skatinantis visuotinį atšilimą. Miškai veikia kaip anglies absorbentai, iš atmosferos sugerdami didelius CO2 kiekius. Jas išvalius arba sudeginus, sukauptas CO2 išsiskiria ir prisideda prie CO2 koncentracijos atmosferoje didėjimo.

Žemės ūkio gyvulininkystės sektorius ir klimatas

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija

Gyvulininkystė yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių žemės ūkio sektoriuje. Be CO2, daugiausia gyvulininkystės išmetamų teršalų yra metanas ir azoto oksidas. Metanas, ypač galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, daugiausia susidaro atrajotojams, pavyzdžiui, karvėms ar avims, virškinant ir patenka į atmosferą burbuliukų pavidalu. Azoto oksidas daugiausia susidaro dėl trąšų naudojimo pašarų gamyboje.

Žemės naudojimas ir rūšių nykimas

Be to, gyvulininkystė kritikuojama ir dėl didelio žemės suvartojimo, dėl kurio sumažėja arba sunaikinamos laukinių gyvūnų buveinės. Dėl to nyksta biologinė įvairovė, o tai neigiamai veikia klimatą, nes biologinė įvairovė padeda išlaikyti stabilų klimatą, nes palaiko ekosistemų funkcijas, tokias kaip anglies saugojimas ir kenkėjų kontrolė.

Sprendimai ir paskutinės mintys

Tvarios ūkininkavimo praktikos

Norint sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį klimatui, reikalingi novatoriški ir tvarūs sprendimai. Kai kurie iš šių sprendimų apima tokius metodus kaip bearimas žemdirbystė, kuri netrikdo dirvožemio, organinių trąšų naudojimas vietoj sintetinių ir agrarinės miškininkystės sistemų, kurios derina augalininkystę ir gyvulininkystę su medžių sodinimu, įgyvendinimą.

Mėsos suvartojimo mažinimas

Be to, mūsų mitybos būdo pakeitimas laikomas svarbiu žingsniu mažinant žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Didesnis dėmesys augalinei mitybai ir mėsos vartojimo mažinimas galėtų žymiai padėti sumažinti spaudimą žemės ūkiui ir taip prisidėti prie tvaresnio ir klimatui palankesnio žemės ūkio.

Žemės ūkis yra labai svarbus sektorius kovojant su klimato kaita. Tačiau nepaisant svarbaus vaidmens klimato atšilimui, yra daug būdų, kaip žemės ūkis gali prisidėti prie šio pasaulinio iššūkio sprendimo. Taikydami tvarią praktiką ir ilgalaikį mąstymą galime sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį, kartu užtikrindami ūkio produktyvumą ir pelningumą. Nes aišku: mums reikia žemės ūkio. Jis maitina mus ir kitas gyvas būtybes, suteikia gyvenamojo ploto ir formuoja didelę mūsų kultūrinio kraštovaizdžio dalį. Todėl laikas mums kritiškai suabejoti ir drąsiai permąstyti būdus, kuriais vykdome žemės ūkį.