Dabartinė Paryžiaus susitarimo padėtis

Dabartinė Paryžiaus susitarimo padėtis

Dėl Paryžiaus susitarimo, novatoriškos klimato sutarties, buvo susitarta 2015 m. pabaigoje Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusioje Pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje (COP21). Šio susitarimo svarba yra precedento neturintis visuotinis sutarimas dėl būtinybės apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažesnio nei 2 laipsnių Celsijaus, pageidautina 1,5 laipsnio Celsijaus, iki amžiaus pabaigos. Beveik visos pasaulio šalys, iš viso 196, pasirašė susitarimą ir dauguma jį taip pat ratifikavo, o tai reiškia, kad jos teisiškai įsipareigojo apriboti visuotinį atšilimą. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama ir įvertinama dabartinė šios svarbios sutarties padėtis.

Kaip veikia Paryžiaus susitarimas

Prieš paaiškinant dabartinę šio susitarimo būklę, svarbu suprasti šios pasaulinės sutarties mechaniką.

Pasirašiusių valstybių tikslai ir įsipareigojimai

Pagrindinis susitarimo tikslas – apriboti visuotinį atšilimą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Šiuo tikslu kiekviena susitarimą pasirašiusi šalis, ratifikavusi susitarimą, pasiūlė nacionalinį įnašą (NDC). Šiame įraše aprašoma, kaip šalis planuoja sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

Tikrinimo mechanizmas

Siekiant užtikrinti, kad šalys laikytųsi savo įsipareigojimų, Paryžiaus susitarimu buvo sukurtas peržiūros mechanizmas, pagal kurį kas penkerius metus peržiūrima pažanga ir prireikus nustatomi nauji tikslai. Šis peržiūros procesas vadinamas „visuotiniu įvertinimu“ ir yra skirtas nuolatiniam ambicijų didinimui.

Dabartinė Paryžiaus susitarimo padėtis

Praėjus daugiau nei penkeriems metams po Paryžiaus susitarimo pasirašymo, dauguma šalių ėmėsi pirmųjų žingsnių įgyvendindamos savo nacionalinius įnašus. Tačiau šių priemonių mastas ir greitis vis dar nėra pakankami pagrindiniam susitarimo tikslui pasiekti.

Pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą

Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas neabejotinai lėmė pažangą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos Emissions Gap Report, CO2 emisijos pasaulyje išliko beveik stabilios nuo 2016 m.

Tačiau, nepaisant šios pažangos, ataskaitoje įspėjama, kad dabartinių šalių veiksmų siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį nepakanka, kad būtų pasiektas 2 laipsnių tikslas, o ką jau kalbėti apie 1,5 laipsnio tikslą.

Nacionalinių įnašų įgyvendinimas

Dauguma šalių pateikė savo pirmuosius nacionalinius įnašus ir pristatė planus, kaip sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Daugelis pradėjo įgyvendinti savo planus, pvz. B. kuriant daugiau atsinaujinančios energijos, gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir įgyvendinant miško atkūrimo priemones.

Tačiau yra atotrūkis tarp Paryžiaus susitarime nustatytų ambicingų tikslų ir realių šalių veiksmų. Pažanga įgyvendinant nacionalinius įnašus tebėra nepakankama.

Iššūkiai ir suklupimo akmenys

Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, kyla nemažai iššūkių.

Ambicijų trūkumas

Ekspertų nuomone, 2 laipsnių tikslui pasiekti neužtenka valstybių nacionalinio indėlio. Daugelio šalių energetikos, pramonės ir transporto politika vis dar nėra pakankamai orientuota į klimato apsaugą.

finansavimas

Kitas didelis iššūkis yra klimato apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas. Paryžiaus susitarimas numato, kad nuo 2020 m. pramoninės šalys besivystančioms šalims kasmet suteiks 100 milijardų dolerių finansinę pagalbą. Tačiau ar šis tikslas bus pasiektas, ginčytina.

išvada

Paryžiaus susitarimas žengė svarbų žingsnį pasaulinės klimato apsaugos link. Pavyko pasiekti, kad beveik visos pasaulio šalys susitartų dėl bendro tikslo ir prisiimtų įsipareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau pažanga iki šiol yra nepakankama. Šalys turi paspartinti savo pastangas ir didinti savo ambicijas, kad pasiektų sutartus tikslus. Šia prasme Paryžiaus susitarimas tebėra nuolatinė tarptautinės bendruomenės užduotis ir iššūkis.