Dabartinė Paryžiaus susitarimo padėtis

Veröffentlicht:

Aktualisiert:

Von:

Das Pariser Abkommen, ein bahnbrechender Vertrag zum Klimaschutz, wurde Ende 2015 auf der globalen Klimakonferenz (COP21) in Paris, Frankreich, vereinbart. Die Bedeutung dieses Abkommens liegt in seinem beispiellosen globalen Konsens über die Notwendigkeit, die Erderwärmung bis Ende des Jahrhunderts auf weit unter 2 Grad Celsius, vorzugsweise auf 1,5 Grad Celsius, zu begrenzen. Fast alle Staaten der Welt, 196 an der Zahl, haben das Abkommen unterzeichnet, und die meisten haben dieses auch ratifiziert, was bedeutet, dass sie sich rechtlich verpflichtet haben, die Erderwärmung zu begrenzen. Dieser Artikel wird den aktuellen Stand dieses wichtigen Vertrags untersuchen und bewerten. Die Funktionsweise des Pariser …
Dabartinė Paryžiaus susitarimo padėtis (Symbolbild/natur.wiki)

Paryžiaus susitarimas, novatoriška klimato apsaugos sutartis, buvo susitarta 2015 m. Pabaigoje Paryžiuje, Prancūzijoje, Prancūzijoje. Šio susitarimo svarba yra jos precedento neturintis pasaulinis sutarimas dėl poreikio apriboti pasaulinį atšilimą iki amžiaus iki 2 laipsnių Celsijaus, pageidautina 1,5 laipsnio Celsijaus. Beveik visos pasaulio valstijos, 196, yra pasirašę susitarimą ir dauguma jį ratifikavo, o tai reiškia, kad jos teisiškai įpareigojo apriboti globalų atšilimą. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama ir įvertinta dabartinė šios svarbios sutarties būklė.

Paryžiaus susitarimo funkcionalumas

Prieš paaiškindami dabartinę šios sutarties būklę, svarbu suprasti šios pasaulinės sutarties mechaniką.

Pasirašiusių valstybių tikslai ir įsipareigojimai

Pagrindinis susitarimo tikslas yra apriboti visuotinį atšilimą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiuo tikslu kiekviena pasirašiusia šalis, ratifikavusi susitarimą, pasiūlė nacionaliniu mastu nustatytą įnašą (NDC). Šis straipsnis nustato, kaip valstybė planuoja sumažinti savo išmetimą ir prisitaikyti prie klimato pokyčių padarinių.

patikrinti mechanizmą

Siekdamos užtikrinti, kad federalinės valstybės įvykdytų savo įsipareigojimus, Paryžiaus susitarime buvo numatytas peržiūros mechanizmas, kurio metu pažanga tikrinama kas penkerius metus ir prireikus nustato naujus tikslus. Ši peržiūros procedūra vadinama „pasauliniu inventoriumi“ ir yra skirta užtikrinti reguliarų ambicijų padidėjimą.

Dabartinė Paryžiaus susitarimo būsena

Praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo Paryžiaus susitarimo pasirašymo, dauguma šalių ėmėsi pirmųjų žingsnių įgyvendinti savo nacionalinius įmokas. Tačiau šių priemonių apimtis ir greitis vis dar nepakanka norint pasiekti pagrindinį susitarimo tikslą.

Pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą

Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas neabejotinai lėmė pažangą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos išmetamųjų teršalų atotrūkio ataskaita, „global CO2“ išmetimas išliko beveik stabilus nuo 2016 m.

Nepaisant šios pažangos, ataskaitoje perspėjama, kad dabartinių federalinių valstybių priemonių nepakanka, kad būtų sumažinta išmetamųjų teršalų kiekis siekiant 2 laipsnių tikslo, jau nekalbant apie 1,5 laipsnio tikslą.

Nacionalinių įnašų įgyvendinimas

Daugelis šalių pateikė savo pirmąsias nacionalines įmokas ir pateikė planus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Daugelis pradėjo įgyvendinti savo planus, pvz. B. Sukuriant daugiau atsinaujinančių energijos, energijos vartojimo efektyvumo gerinimas ir afortavimo priemonių įgyvendinimas.

Tačiau yra atotrūkis tarp ambicingų tikslų, kurie buvo nustatyti Paryžiaus susitarime, ir faktinės federalinių valstybių priemonių. Pažanga įgyvendinant nacionalines įmokas vis dar yra nepakankamas.

iššūkiai ir suklupimo blokai

Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, yra keletas iššūkių.

ambicijų trūkumas

Ekspertų teigimu, nacionalinių federalinių valstybių įnašų nepakanka norint pasiekti 2 laipsnių tikslą. Daugelio šalių energijos, pramonės ir transporto politika vis dar nėra pakankamai skirta klimato apsaugai.

finansavimas

Klimato apsaugos finansavimas ir prisitaikymas prie klimato pokyčių yra dar vienas didelis iššūkis. Paryžiaus susitarime numatyta, kad pramoninės šalys nuo 2020 m. Kasmet teikia besivystančias šalis nuo 2020 m. 100 milijardų dolerių finansinės pagalbos. Tačiau ar šis tikslas pasiektas, yra prieštaringas.

Išvada

Paryžiaus susitarime buvo padarytas svarbus žingsnis link pasaulinės klimato apsaugos. Ji sugebėjo priversti beveik visas pasaulio valstijas susitarti dėl bendro tikslo ir susitvarkyti su įsipareigojimais sumažinti jų išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau ankstesnė pažanga yra nepakankama. Šalys turi paspartinti savo pastangas ir padidinti savo ambicijas, kad pasiektų sutartus tikslus. Šia prasme Paryžiaus susitarimas tebėra nuolatinė užduotis ir iššūkis tarptautinei bendruomenei.