Maisto grandinės principas
Maisto grandinės principo įvadas Maisto grandinė yra pagrindinė ekologijos sąvoka ir apibūdina, kaip energija ir maistinės medžiagos teka skirtingais ekosistemos lygiais – nuo augančių augalų iki grandinės viršuje esančių plėšrūnų. Tačiau šis paprastas linijinis maisto suvartojimo ir energijos srauto kelias yra tik viena didesnio, sudėtingo tinklo, vadinamo maisto tinklu, dalis. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į maisto grandinės principą. Maisto grandinės apibrėžimas Maisto grandinė yra organizmų, kurių kiekvienas valgo, o kiti juos valgo, serija. Kiekvieną…

Maisto grandinės principas
Įvadas į maisto grandinės principą
Maisto grandinė yra pagrindinė ekologijos sąvoka ir apibūdina, kaip energija ir maistinės medžiagos teka skirtingais ekosistemos lygiais – nuo augančių augalų iki grandinės viršuje esančių plėšrūnų. Tačiau šis paprastas linijinis maisto suvartojimo ir energijos srauto kelias yra tik viena didesnio, sudėtingo tinklo, vadinamo maisto tinklu, dalis. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į maisto grandinės principą.
Maisto grandinės apibrėžimas
Maisto grandinė yra organizmų, kurių kiekvienas valgo, o kiti juos valgo, serija. Kiekvienas maisto grandinės lygis, dar žinomas kaip trofinis lygis, atitinka tam tikrą vaidmenį maisto sistemoje. Kiekvieno trofinio lygio organizmai skirstomi į kategorijas pagal jų maisto šaltinio pobūdį ir padėtį grandinėje: gamintojai, pirminiai vartotojai, antriniai vartotojai ir pan.
gamintojų
Gamintojai, daugiausia žali augalai ir dumbliai, yra kiekvienos mitybos grandinės pagrindas. Fotosintezės procese jie gali paversti saulės šviesą į gliukozę, pagrindinį beveik visų organizmų energijos šaltinį. Gamintojai nereikalauja kitų organizmų kaip maisto šaltinio, jie yra autotrofiniai.
pirminiai vartotojai
Kitas maisto grandinės lygis yra pirminiai vartotojai. Tai daugiausia žolėdžiai gyvūnai, kurie minta augalais. Pirminiai vartotojai yra heterotrofiniai, nes norėdami gauti energijos, jie turi maitintis kitais organizmais.
Antriniai ir tretiniai vartotojai
Kitas lygis susideda iš antrinių vartotojų, daugiausia mažesnių mėsėdžių, kurie valgo žolėdžius. Virš jų yra tretiniai vartotojai, didesni plėšrūnai, kurie minta ir žolėdžiais, ir smulkesniais mėsėdžiais.
Skaidytojai ir skaidytojai
Maisto grandinės pabaigoje yra skaidytojai, tokie kaip bakterijos ir grybeliai, kurie skaido negyvas organines medžiagas ir išskiria maistines medžiagas, kurias vėliau gali vėl pasisavinti gamintojai. Tai darydami jie uždaro ciklą ir įgalina nuolatinį energijos ir maistinių medžiagų srautą ekosistemoje.
Kaip energija teka maisto grandine?
Energija teka maisto grandine, kai vienas organizmas valgo kitą. Tačiau energija nėra visiškai perkelta iš vieno trofinio lygio į kitą. Vietoj to, kiekviename lygyje prarandama daug energijos šilumos pavidalu, ši sąvoka vadinama dešimties procentų taisykle.
Dešimties procentų taisyklė
Dešimties procentų taisyklė teigia, kad tik apie dešimt procentų organizmo sugeriamos energijos perkeliama į kitą trofinį lygį. Likusi energijos dalis naudojama gyvybės procesams arba atiduodama kaip šiluma. Ši taisyklė paaiškina, kodėl maisto grandinės paprastai turi ne daugiau kaip penkis ar šešis lygius.
Maisto grandinės vaidmuo ekosistemose
Maisto grandinė yra labai svarbi ekosistemų funkcionavimui. Tai lemia energijos ir maistinių medžiagų cirkuliaciją ekosistemoje ir daro įtaką populiacijos dinamikai.
Gyventojų skaičiaus kontrolė
Maisto grandinė gali padėti kontroliuoti populiacijų dydį ekosistemoje. Pavyzdžiui, jei maisto grandinėje padaugėja plėšrūnų, gali sumažėti žemesnės pakopos gyvūnų, jų grobio, skaičius. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos gamintojams, nes dėl žolėdžių skaičiaus sumažėjimo gali padidėti augalų populiacijos.
biologinė įvairovė
Maisto grandinių sudėtingumas ir ilgis taip pat gali turėti įtakos ekosistemos biologinei įvairovei. Sudėtingesnės mitybos grandinės gali lemti didesnę biologinę įvairovę, nes daugiau rūšių gali atlikti vaidmenis įvairiose grandinės dalyse.
Žmogaus sutrikimas maisto grandinėje
Žmogaus veikla gali turėti didelį poveikį maisto grandinėms, taigi ir visoms ekosistemoms.
Perteklinė žvejyba ir medžioklė
Perteklinė žvejyba ir medžioklė gali smarkiai sumažinti plėšrūnų skaičių maisto grandinėje, pakeisdama maisto grandinės pusiausvyrą ir kitų rūšių populiacijų dydį ekosistemoje. Dramatiškas tokio sutrikimo pavyzdys yra beveik išnykęs vilkas kai kuriose Šiaurės Amerikos dalyse XIX ir XX amžiais, dėl kurio išaugo elnių populiacija ir išaugo augmenija.
Tarša ir klimato kaita
Dėl taršos ir klimato kaitos nyksta buveinės ir keičiasi gyvenimo sąlygos, o tai gali sukelti didžiulius maisto grandinių pokyčius.
Santrauka
Maisto grandinės principas yra svarbi ekologijos sąvoka ir esminis visų ekosistemų bruožas. Jame aprašoma, kaip energija ir maistinės medžiagos teka per organizmų grupę – nuo gamintojų iki grandinės viršuje esančių plėšrūnų. Tačiau, kaip matėme, maisto grandinės nėra uždara sistema, o atsiveria į maisto tinklus, kuriuose yra susietos daug skirtingų grandinių. Sutrikimai, įskaitant tuos, kuriuos sukelia žmogaus veikla, gali sutrikdyti trapią maisto grandinių pusiausvyrą, o tai gali turėti toli siekiančių padarinių visai ekosistemai. Tai pabrėžia, kaip svarbu stiprinti mūsų supratimą apie maisto grandines ir mūsų atsakomybės už jų priežiūrą ir apsaugą jausmą.