Homeopatija: natūropatijos principai ir taikymas

Homeopatija: natūropatijos principai ir taikymas

Naturopatijos pasaulyje homeopatija užima žavią vietą, kuri dažnai aptariama. Būdingas Maksim, „panašiai gali būti išgydytas panašiai“, žada šį šimtmečius gydomąjį meną, kad švelniai suaktyvintų kūno savarankišką galią. Šis straipsnis ne tik apšviečia istorines homeopatijos šaknis ir teorinius pagrindus, bet ir daugiausia dėmesio skiria jo praktiniam pritaikymui ir susijusiems išgyvenimams. Kitas dėmesys skiriamas mokslinei diskusijai: kaip įrodyti jūsų efektyvumą šiuolaikiniame tyrimų aplinkoje? Homeopatija yra įtampos srityje tarp tradicinių gydomųjų žinių ir įrodymų pagrįstų vaistų - tai faktas, kuris jų apsvarstymą daro dar aktualesnį. Eikite į atradimo kelionę, naudodamiesi homeopatijos principais ir pritaikymu natūropatijoje ir sužinokite šios ypatingos šiandienos medicinos formos svarbą.

Homeopatijos pagrindai: istorinė raida ir teorinės sąvokos

Homeopatiją XVIII amžiaus pabaigoje įkūrė vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemannas. Jo atradimas grindžiamas „Similia Similibus Curentur“ principu arba „Panašiu dalyku gali būti išgydytas panašių dalykų“. Hahnemannas postuliavo, kad medžiaga, galinti sukelti tam tikrus sveiko žmogaus simptomus, taip pat gali išgydyti panašius sergančio žmogaus simptomus, jei ji skiriama stipriai praskiestu forma.

Homeopatinių priemonių gamyba vyksta po tam tikro praskiedimo ir drebėjimo proceso, žinomo kaip potencija. Pradinė medžiaga yra praskiedžiama keliais žingsniais ir energingai sukrėsta kiekvienu žingsniu. Šis metodas skirtas perduoti ir sustiprinti pradinės medžiagos „psichinę ir dinaminę galią“. Homeopatiniai preparatai paprastai gaminami skirtingose ​​potencijose, nurodančiose praskiedimo lygį, pvz. D6, C30, M (1000).

Teorinės homeopatijos sąvokos, ypač gyvybingumo, potencialo ir individualizuotų narkotikų rinkimų idėjos, yra prieštaraujančios įrodymais pagrįsto medicinos ir farmakologinio veikimo būdo pagrindams, kaip žinoma įprastiniame medicinos supratime. Gyvybiškumo, kurį gali turėti įtakos homeopatinės priemonės, idėja, taip pat ypač praskiestų medžiagų, kuriose dažnai nebėra pradinės medžiagos molekulių, poveikis, gali būti moksliškai prieštaringos ir nepaaiškintos pagal fizikos ar chemijos principus.

• Kūryba: XVIII amžiaus pabaigoje Samuelis Hahnemannas.
• Pagrindinis principas: „Similia Similibus curentur“ (panašius dalykus gali išgydyti panašūs).
• Gamyba: potencialas skiedžiant ir drebant.
• Teorinės sąvokos: gyvybingumas, potencialas, individualūs narkotikų rinkimai.

Homeopatijos pritaikymas stipriai grindžiamas individualiu priemonių, kurios vyksta po išsamios paciento ligos istorijos, atrankos. Šis paciento individualių simptomų ir savybių svarstymas vidutiniškai išskiria homeopatiją nuo daugelio kitų gydymo metodų.

Efektyvumo ir kritinio svarstymo įrodymas: dabartinės tyrimų situacijos analizė

Homeopatijos efektyvumas yra prieštaringai vertinama medicinos bendruomenės tema. Nors rėmėjai nurodo individualias sėkmės ataskaitas ir „panašumo“ teoriją, kritikams reikia moksliškai pagrįstų įrodymų, atliekant atsitiktinių imčių, kontroliuojamus tyrimus. Dabartinė tyrimo situacija parodo nevienodą vaizdą apie homeopatinio gydymo veiksmingumą.

Keletas metaanalizių ir sisteminių apžvalgų bandė įvertinti homeopatijos efektyvumą. Vienas geriausiai žinomų metaanalizių, išleistų 2005 m. „Lancet“, palygino 110 placebu kontroliuojamų homeopatijos tyrimų su 110 įprastų medicinos tyrimų. Analizė padarė išvadą, kad homeopatinis gydymas nėra veiksmingesnis nei placebos. Kita 2015 m. Apžvalga „Cochrane“ sisteminių apžvalgų duomenų bazėje buvo nagrinėjamos homeopatinės priemonės astmai gydyti ir nerado įtikinamų įrodymų apie veiksmingumą už placebo efekto.

Šiuos rezultatus patvirtina dauguma mokslo bendruomenės. Pavyzdžiui, Nacionalinė sveikatos ir medicinos tyrimų taryba (NHMRC) Australijoje paskelbė išsamų homeopatijos vertinimą 2015 m. Remiantis daugiau nei 1800 tyrimų analize, nustatyta, kad nėra patikimų įrodymų, kad homeopatija yra veiksminga už placebo poveikio ribų.

Nepaisant šių mokslinių apžvalgų, tam tikros pacientų grupės homeopatija išlieka populiari, o tai iš dalies lemia asmeninis tikėjimas gydymu ir alternatyvių gydymo metodų troškimu. Tačiau kritikai teigia, kad homeopatijos, kaip pakaitinio nustatyto medicininio gydymo pakeitimo, naudojimas gali vėluoti vėluoti naudoti būtiną medicininę priežiūrą.

• 2005 metaanalizė („Lancet“): rodo, kad homeopatija nėra veiksmingesnė už placebos.
• 2015 m. „Cochrane Review“ : Nėra įtikinamų įrodymų apie homeopatijos veiksmingumą astmoje už placebo poveikio.
• NHMRC 2015 m. Ataskaita : nėra patikimų įrodymų apie homeopatijos veiksmingumą.

Mokslininkai ir medicinos specialistai ragina atlikti tolesnius aukštos kokybės tyrimus, kad galėtų padaryti galutines išvadas apie homeopatijos efektyvumą. Iki tol homeopatijos pritaikymas ir priėmimas išlieka asmeniniu sprendimu, kuriam daro įtaką įvairūs veiksniai, įskaitant individualius įsitikinimus ir patirtį.

Homeopatijos taikymo sritys natūropatijoje: praktiniai paciento pavyzdžiai ir patirtis

Naturopatijos srityje homeopatija naudojama įvairiems simptomams. Dažniausios taikymo sritys yra ūmios būklės, tokios kaip peršalimas, gripas, karščiavimas, sužalojimai, taip pat lėtinės kančios, tokios kaip odos ligos, alergijos, migrena, miego sutrikimai, psichologinės kančios, tokios kaip nerimas ir depresija, taip pat vaikų ligos.

• peršalimas ir gripas : Homeopatija siūlo įvairias priemones, tokias kaip oscillococcinum, skirtas bendrai paramai ar konkrečiai, pavyzdžiui, „Belladonna“, turinti didelę karščiavimą ir staigią pradžią.
• sužalojimai : Arnica dažnai naudojama mėlynėms, patinimui ir uždegimui dėl traumų.
• odos ligos : Sieros sausai egzemai ar grafitams, skirtoms drėgnai egzemai.
• alergijos : Histamineum hidrochloricum gali būti naudojamas alergijos simptomams palengvinti.
• migrena : Belladonna arba Bryonia, atsižvelgiant į specifinius migrenos simptomus ir sukeltus.
• Miego sutrikimai : Coffea cruda nemiga arba minties srautas.

Paciento patirtis labai skiriasi, kai kurie pranešimai apie reikšmingą jų simptomų palengvėjimą ir jų gyvenimo kokybės pagerėjimas, o kiti neranda skirtumo. Teisingos homeopatinės priemonės pasirinkimas yra būtinas ir atliekamas remiantis tikslia simptomalizacija.