Viduržemio jūros dieta sergant riebiomis kepenų ligomis

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Nuoroda Abenavoli L., Greco M., Milic N. ir kt. Viduržemio jūros dietos ir antioksidantų formulės poveikis nealkoholinei riebiajai kepenų ligai: atsitiktinių imčių tyrimas. Maistinės medžiagos. 2017;9(870). Dizainas Atsitiktinis, perspektyvus 6 mėnesių tyrimas su 3 grupėmis (A, B, C): vien mitybos intervencija (A); dietinė intervencija su antioksidantų papildymu (B); ir kontrolė be gydymo (C). Dalyviai Penkiasdešimt baltaodžių, antsvorio (KMI>25 kg/m2) vyrų ir moterų, sergančių nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (NAFLD), buvo įdarbinti iš ambulatorinės gastroenterologijos klinikos Italijoje; NAFLD diagnozė buvo pagrįsta Hamaguchi ultragarso balais. Studija...

Bezug Abenavoli L., Greco M., Milic N. et al. Wirkung der Mittelmeerdiät und antioxidativer Formulierung bei nichtalkoholischer Fettlebererkrankung: eine randomisierte Studie. Nährstoffe. 2017;9(870). Entwurf Randomisierte, prospektive 6-monatige Studie mit 3 Kohorten (A, B, C): Ernährungsintervention allein (A); diätetische Intervention mit antioxidativer Supplementierung (B); und Kontrolle ohne Behandlung (C). Teilnehmer Fünfzig Kaukasier, übergewichtig (BMI>25 kg/m2) Männer und Frauen mit nichtalkoholischer Fettlebererkrankung (NAFLD) wurden aus einer Ambulanz für Gastroenterologie in Italien rekrutiert; Die NAFLD-Diagnose basierte auf Hamaguchi-Ultraschall-Scoring. Patienten mit Hepatitis B, Hepatitis C, Herzerkrankungen, Nierenerkrankungen, Autoimmunerkrankungen, Freizeitdrogenkonsum, Insulinbehandlung, übermäßigem Alkoholkonsum und Exposition gegenüber Umweltgiften im Zusammenhang mit Leberverfettung wurden von der Studie …
Nuoroda Abenavoli L., Greco M., Milic N. ir kt. Viduržemio jūros dietos ir antioksidantų formulės poveikis nealkoholinei riebiajai kepenų ligai: atsitiktinių imčių tyrimas. Maistinės medžiagos. 2017;9(870). Dizainas Atsitiktinis, perspektyvus 6 mėnesių tyrimas su 3 grupėmis (A, B, C): vien mitybos intervencija (A); dietinė intervencija su antioksidantų papildymu (B); ir kontrolė be gydymo (C). Dalyviai Penkiasdešimt baltaodžių, antsvorio (KMI>25 kg/m2) vyrų ir moterų, sergančių nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (NAFLD), buvo įdarbinti iš ambulatorinės gastroenterologijos klinikos Italijoje; NAFLD diagnozė buvo pagrįsta Hamaguchi ultragarso balais. Studija...

Viduržemio jūros dieta sergant riebiomis kepenų ligomis

Santykis

Abenavoli L, Greco M, Milic N ir kt. Viduržemio jūros dietos ir antioksidantų formulės poveikis nealkoholinei riebiajai kepenų ligai: atsitiktinių imčių tyrimas.Maistinės medžiagos. 2017;9(870).

Juodraštis

Atsitiktinis, perspektyvus 6 mėnesių tyrimas su 3 grupėmis (A, B, C): vien mitybos intervencija (A); dietinė intervencija su antioksidantų papildymu (B); ir kontrolė be gydymo (C).

Dalyvis

Penkiasdešimt baltaodžių, turinčių antsvorio (KMI >25 kg/m2) Vyrai ir moterys, sergantys nealkoholine riebiųjų kepenų liga (NAFLD), buvo įdarbinti iš ambulatorinės gastroenterologijos klinikos Italijoje; NAFLD diagnozė buvo pagrįsta Hamaguchi ultragarso balais. Pacientai, sergantys hepatitu B, hepatitu C, širdies liga, inkstų liga, autoimunine liga, rekreaciniu narkotikų vartojimu, insulino terapija, pernelyg dideliu alkoholio vartojimu ir aplinkos toksinų, susijusių su kepenų steatoze, poveikiu buvo neįtraukti į tyrimą.

intervencija

A grupė (n=20) laikėsi mažai kalorijų turinčios Viduržemio jūros dietos (1400–1600 kcal per dieną), o B grupė (n=20) laikėsi nekaloringos Viduržemio jūros dietos, papildytos antioksidantais. Makroelementai Viduržemio jūros dietos intervencijos grupėse buvo suskirstyti taip: nuo 50% iki 60% angliavandenių; 15–20 % baltymų, o maždaug 50 % baltymų šaltinių yra iš daržovių; mažiau nei 30 % mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų su mažiau kaip 10 % sočiųjų riebalų rūgščių; mažiau nei 300 mg cholesterolio per dieną; ir 25–30 gramų skaidulų per dieną. B grupė gavo po 2 tabletes per dieną bilirelinio antioksidanto papildo, sudaryto iš artišoko, pieno usnio, L-metionino, fumitorio ir L-glutationo.

C grupė (n = 10) savo gyvenimo būdo ar esamo farmakologinio (vaistų) režimo nepakeitė.

Įvertinti tyrimo parametrai

Antropometriniai parametrai, kraujospūdis, lipidų profilis, homeostatinis atsparumo insulinui modelio (HOMA-IR), transaminazių (alanino aminotransferazės, aspartato aminotransferazės ir gama-glutamilo transpeptidazės koncentracijos serume) ir kepenų fibrozės įvertinimas buvo vertinamas pradžioje ir po 6 mėnesių nuo intervencijos. Kepenų fibrozė buvo įvertinta naudojant trumpalaikę elastografiją, o riebalinių kepenų indeksas buvo naudojamas nuspėti steatozės tikimybę.

Pagrindinės įžvalgos

Po 6 mėnesių gydymo A grupėje, palyginti su C grupe (kontroline), sumažėjo svoris (-6 %, palyginti su -0,5 %.P=0,0001), KMI (–7,5 proc., palyginti su –0,45 proc.P=0,0001), trigliceridai (–32,16, palyginti su +2,8 proc.P=0,001), bendrojo cholesterolio (-14,8 proc., palyginti su +9,3 proc.P=0,0001), trigliceridų gliukozės indeksas (–3,3 proc., palyginti su +1 proc.P=0,020), riebiųjų kepenų indeksas (-19 proc., palyginti su +4,7 proc.P=0,017) ir trumpalaikė elastografija (–21 proc., palyginti su +8,7 proc.P=0,001). Panašus reikšmingas sumažėjimas buvo pastebėtas B grupės grupėje, palyginti su kontroline grupe. Palyginti su A grupe, B grupėje HOMA-IR smarkiai sumažėjo (-43 %, palyginti su +6,2 %.P=0,0001), insulinas (–38 proc., palyginti su +10 proc.P=0,0001) ir gliukozės nevalgius (-11 proc., palyginti su -3,5 proc.P=0,016). Šie rezultatai rodo, kad Viduržemio jūros dieta žymiai sumažina antropometrinius parametrus ir lipidų parametrus bei pagerina trumpalaikę elastografiją pacientams, sergantiems NAFLD. Antioksidantų pridėjimas gali turėti papildomos naudos pagerindamas su insulinu susijusius biologinius žymenis.

Praktikos pasekmės

Daugelis stebėjimo tyrimų parodė, kad pacientai, sergantys NAFLD, valgo maistą, kuriame paprastai yra daug kalorijų, daug sočiųjų riebalų, mažai polinesočiųjų riebalų ir mažai antioksidantų, o angliavandenių suvartojama per daug iš paprastų cukrų.1-5ir daug kalorijų iš gaiviųjų gėrimų, įskaitant gaiviuosius gėrimus ir sultis.6

Gydytojai, prižiūrintys šiuos pacientus, turėtų žinoti apie savo mitybos įpročius ir galiausiai skatinti pereiti prie Viduržemio jūros dietos arba dietos, kuri sumažintų paprastų angliavandenių ir sočiųjų riebalų kiekį bei skatintų daugiau vartoti vaisių ir daržovių. Pacientai taip pat turėtų būti skatinami šalinti daug fruktozės turintį kukurūzų sirupą – fruktozė nėra metabolizuojama taip, kaip greitį riboja gliukozė, todėl ji tiesiogiai skatina riebalų nusėdimą kepenyse.7

Kai nutukę pacientai gali prarasti maždaug 7–10 % savo kūno svorio, steatozė pradeda išnykti.8-12Viename tyrime steatozė išnyko 90% NAFLD pacientų, kurie prarado daugiau nei 10% kūno svorio.13Galiausiai kepenų steatozė pradeda gerėti, nes pacientai gali mankštintis ir keisti mitybą.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra klastinga, nes dauguma pacientų yra besimptomiai, o serumo transaminazės gali būti klaidinančios.

Daugelis specialistų prognozuoja, kad per artimiausius 15–20 metų pagrindinė ortotropinės kepenų transplantacijos priežastis bus suriebėjusios kepenų ligos, kurios išstums hepatitą C ir alkoholizmą.14Šiuo metu apskaičiuota, kad 20–30 % paprastos steatozės progresuoja į NASH, NAFLD uždegiminę stadiją, o 7–25 % NASH progresuoja į cirozę.penkiolikaNiekas nenustatė vieno mechanizmo, kuris sukeltų progresavimą nuo paprastos steatozės iki NAFLD; tačiau keli tyrimai rodo, kad NAFLD dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems metaboliniu sindromu ir jo pogrupiais.16-19

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra klastinga, nes dauguma pacientų yra besimptomiai, o serumo transaminazės gali būti klaidinančios. Mūsų požiūris į pacientus, sergančius NAFLD, turėtų apimti ankstyvą aptikimą kartu su tinkamomis mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijomis, tokiomis kaip: B. Viduržemio jūros dieta kartu su mankšta.

  1. Capristo E, Miele L, Forgione A, et al Ernährungsaspekte bei Patienten mit nichtalkoholischer Steatohepatitis (NASH). Eur. Rev. Med. Pharmacol. Sci. 2005;9(5):265-268.
  2. Cortez-Pino H., Jesus L., Barros H., et al. Wie unterschiedlich ist das Ernährungsmuster bei Patienten mit nichtalkoholischer Steatohepatitis? Klinik Nutr. 2006;25(5):816-823.
  3. Musso G, Gambino R, De Michieli F, et al. Ernährungsgewohnheiten und ihre Beziehungen zu Insulinresistenz und postprandialer Lipämie bei nichtalkoholischer Steatohepatitis. Hepatologie. 2003; 37(4):909-916.
  4. Toshimitsu K., Matsuura B., Ohkubo I., et al. Ernährungsgewohnheiten und Nährstoffaufnahme bei nichtalkoholischer Steatohepatitis. Ernährung. 2007;23(1):46-52.
  5. Abdelmalek MF, Suzuki A, Guy C, et al. Ein erhöhter Fruktosekonsum ist bei Patienten mit nichtalkoholischer Fettlebererkrankung mit dem Schweregrad der Fibrose verbunden. Hepatologie. 2010;51(6):1961-1971.
  6. Abid A. Der Konsum von Erfrischungsgetränken wird unabhängig vom metabolischen Syndrom mit einer Fettlebererkrankung in Verbindung gebracht. J Hepatol. 2009;51(5):918-924.
  7. Teff KL, Grudziak J., Townsend RR, et al. Endokrine und metabolische Wirkungen des Konsums von mit Fruktose und Glukose gesüßten Getränken zu den Mahlzeiten bei übergewichtigen Männern und Frauen: Einfluss der Insulinresistenz auf die Plasmatriglyceridreaktionen. J Clin Endocrinol Metab. 2009;94(5):1562-1569.
  8. Promrat K, Kleiner DE, Niemeier HM, et al. Randomisierte kontrollierte Studie, die die Auswirkungen von Gewichtsverlust auf nichtalkoholische Steatohepatitis testet. Hepatologie. 2010;51(1):121-129.
  9. A. Suzuki, K. Lindor, J. St. Saver et al. Einfluss von Veränderungen auf Körpergewicht und Lebensstil bei nichtalkoholischer Fettlebererkrankung. J Hepatol. 2005;43(6):1060-1066.
  10. St. George A., Bauman A., Johnston A., et al. Wirkung einer Lebensstilintervention bei Patienten mit anormalen Leberenzymen und metabolischen Risikofaktoren. J Gastroenterol Hepatol. 2009;24(3):399-407.
  11. N. Oza, Y. Eguchi, T. Mizuta et al. Ein Pilotversuch zur Reduzierung des Körpergewichts bei nichtalkoholischer Fettlebererkrankung mit einer häuslichen Intervention zur Änderung des Lebensstils, durchgeführt in Zusammenarbeit mit interdisziplinärem medizinischem Personal. J Gastroenterol. 2009;44(12):1203-1208.
  12. Dixon JB, Bhathal PS, Hughes NR, et al. Nichtalkoholische Fettlebererkrankung: Verbesserung der histologischen Analyse der Leber mit Gewichtsverlust. Hepatologie. 2004;39(6):1647-1654.
  13. Vilar-Gomez E, Martinez-Perez Y, Calzadilla-Bertot L, et al. Gewichtsverlust durch Änderung des Lebensstils reduziert signifikant die Merkmale einer nichtalkoholischen Steatohepatitis. Gastroenterologie. 2015;149(2):367-378.
  14. Zezos P, Renner EL. Lebertransplantation und nichtalkoholische Fettlebererkrankung. Welt J Gastroenterol. 2014;20(42):15532-15538.
  15. Tirosch O. Leberstoffwechsel und Fettleber. Boca Raton, FL: CRC Press. 2014:4-45.
  16. Younossi ZM, Koenig AB, Abdelatif D. Globale Epidemiologie der NAFLD-metaanalytische Bewertung von Prävalenz, Inzidenz und Ergebnissen. Hepatologie. 2016;64(1):73-84.
  17. Bhatt HB, Smith RJ. Fettlebererkrankung bei Diabetes mellitus. Hepatobiliary Surg Nutr 2015;4(2):101-108.
  18. Fabbrini E, Sullivan S, Klein S. Adipositas und nichtalkoholische Fettlebererkrankung: biochemische, metabolische und klinische Auswirkungen. Hepatologie. 2010;51(2):679-689.
  19. Firneisz G. Nichtalkoholische Fettleber und Diabetes mellitus Typ 2: Die Lebererkrankung unserer Zeit? Welt J Gastroenterol. 2014;20(27):9072-9089.