Probiotikai: natūraliai palaiko žarnyno sveikatą
Probiotikai: natūraliai palaiko žarnyno sveikatą
Pasaulyje, kuriame vis labiau pabrėžiamas natūralus ir holistinis požiūris į sveikatą, probiotikai vis labiau tampa mokslo dėmesiu. Šie mikrobų pagalbininkai, kurie žada palaikyti ir išlaikyti mūsų žarnyno floros pusiausvyrą, yra ne tik tendencija. Šiuolaikiniai tyrimai nuolat atranda savo sudėtingą mūsų šulinio vaidmenį. Bet kas iš tikrųjų slypi šiems mažyčiams mūsų sveikatos aktoriams? Šis straipsnis gilinasi į mokslinius probiotikų pagrindus, lygina įvairias gentis į savo poveikį sveikatai ir pateikia praktines instrukcijas, kaip šie stiprūs sąjungininkai gali būti sklandžiai integruotos į kasdienę dietą. Pasiruoškite ištirti ir atrasti sudėtingą žarnyno bakterijų pasaulį, kaip jūs galite natūraliai skatinti savo žarnyno sveikatą.
Probiotikų moksliniai pagrindai ir jų įtaka žarnyno florai
Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, jei jie yra absorbuojami pakankamai kiekių, teikia naudos sveikatai šeimininkui. Šie organizmai daugiausia yra bakterijos, ypač laktobacilos ir bifidobakterijos, tačiau taip pat tam tikros mielės gali turėti probiotinį poveikį. Jų veikimo mechanizmai yra įvairūs ir apima žarnyno barjero funkcijos pagerėjimą, imuninės sistemos moduliavimą ir patogeninių mikrobų slopinimą dėl konkurencinio slopinimo ir antimikrobinių medžiagų gamybos.
Žarnyno florą, dar vadinamą mikrobiota, sudaro sudėtinga mikroorganizmų bendruomenė, kolonizuojanti virškinimo traktą. Šios mikrobiotos pusiausvyra yra labai svarbi žmonių sveikatai, sergant disbiozėmis, t. Y. Disbalansu, susijusi su daugybe ligų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, alerginės reakcijos ir net psichiniai sutrikimai. Probiotikai padeda išlaikyti ar atkurti žarnyno floros pusiausvyrą, padidindami pigesnių mikroorganizmų skaičių ir įvairovę.
Probiotikų ir žarnyno floros sąveika vyksta įvairiais mechanizmais. Tai apima tiesioginę įtaką per pačius probiotikus ir jų metabolinius produktus. Pavyzdžiui:
- ** Trumpų riebiųjų rūgščių (SCFA) gamyba: ** Tai yra svarbi žarnyno ląstelių energijai ir palaiko gleivinės barjerą.
- ** Gleivių susidarymo padidėjimas: ** pagamintas žarnyno epitelio ląstelėse yra kliūtis prieš patogeninius mikroorganizmus.
- ** Imuninės sistemos stimuliavimas: ** Probiotikai palaiko antikūnų gamybą ir skatina makrofagų bei natūralių žudikų ląstelių aktyvumą.
Betoniniai tyrimai rodo teigiamą probiotikų poveikį žarnyno sveikatai. Apžvalga, paskelbta 2020 m. „Žarnyno mikrobų“ žurnale, parodė, kad specifinių probiotinių traktatų vartojimas gali skatinti naudingų žarnyno bakterijų augimą ir turėti įtakos uždegiminėms žarnyno ligoms.
Dešinio probiotiko pasirinkimas priklauso nuo norimo efekto. Pavyzdžiui, kai kurios Lactobacillus Reuteri gentys yra žinomos dėl savo sugebėjimo sumažinti viduriavimą, o Bifidobacterium Infantis gali parodyti teigiamą poveikį dirgliosios žarnos sindromui.
Apibendrinta, probiotikai vaidina svarbų vaidmenį palaikant ir atkuriant žarnyno floros pusiausvyrą. Jų mechanizmai yra įvairūs ir apima žarnyno barjero funkcijos pagerėjimą, teigiamą imuninės sistemos moduliavimą ir tiesioginį antimikrobinį poveikį. Tinkamų probiotikų pasirinkimas yra būtinas norint pasiekti specifinę naudą sveikatai.
Lyginamoji skirtingų probiotinių medžių analizė ir jų specifinė nauda sveikatai
Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojant pagrįstai, siūlo naudą sveikatai. Juos daugiausia galima rasti fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ir kiti mitybos papildai. Yra skirtingos probiotikų gentys, turinčios skirtingą naudą sveikatai. Šios gentys daugiausia yra tarp žanrų Lactobacillus ir Bifidobacterium.
- laktobacillus acidophilus : skatina virškinimo sveikatą ir gali padėti sumažinti laktozės netoleravimo simptomus.
- Bifidobacterium bifidum : vaidina svarbų vaidmenį palaikant imuninę sistemą ir palaikant sveiką žarnyno florą.
- laktobacillus rhamnosus gg : žinomas dėl savo sugebėjimo užkirsti kelią viduriavimui ir gydyti, ypač vaikams.
- laktobacillus casei padeda reguliuoti virškinimą ir gali sumažinti viduriavimo trukmę.
Lyginamoji šių genčių analizė rodo, kad kiekvienas probiotikas siūlo specifinę naudą sveikatai, pradedant nuo sveikos virškinimo sistemos skatinimo iki imuninės sistemos stiprinimo.
Pasirinkti tinkamą probiotinį kamieną priklauso nuo individualių sveikatos poreikių. Prieš pradedant vartoti probiotikus, patartina pasitarti su gydytoju ar dietologu, ypač dėl esamų sveikatos problemų. Probiotikų tyrimai ir toliau vystosi, ir reguliariai nustatomos naujos genčių, turinčių perspektyvių sveikatos pranašumų.
Probiotikų integracijos į kasdienę dietą praktinės rekomendacijos, siekiant skatinti žarnyno sveikatą
Probiotikų įvedimas į kasdienį dietą gali būti atliekamas skirtingais būdais. Veiksmingas metodas yra fermentuoto maisto, kuriame, žinoma, gausu probiotinių kultūrų, naudojimas. Šie maisto produktai yra jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimchi, miso ir temh. Svarbu atkreipti dėmesį į produktų etiketes ir pasirinkti tas, kuriose aiškiai yra „gyvos kultūros“.
- jogurtas: vienas iš labiausiai paplitusių ir lengvai prieinamų probiotikų šaltinių. Idealu pasirinkti natūralų jogurtą be pridėto cukraus.
- kefyras: fermentuoto pieno produktas, panašus į jogurtą, tačiau turint skystą konsistenciją, kurioje gali būti įvairesnis probiotinių kultūrų mišinys.
- rauginti: fermentuoti kopūstai, kuriuose, be probiotikų, taip pat yra vitamino C ir skaidulų. Rauginti kopūstai ne pasterizuotose yra didžiausia gyvų kultūrų koncentracija.
- kimchi: korėjietiškas patiekalas, pagamintas iš fermentuotų daržovių, praturtintas įvairiais prieskoniais. Tai siūlo turtingą probiotikų, taip pat vitaminų ir mineralų šaltinį.
Be tiesioginio probiotinio maisto absorbcijos, galima atsižvelgti ir į probiotinių maisto papildų vartojimą. Jie yra įvairių formų, tokių kaip kapsulės, tabletės ir milteliai, siūlo dozę ir įvairiapusį probiotinių genčių pasirinkimą. Renkantis tokius maisto papildus, CFU („kolonijų formavimo vienetų“, kolonijos ir vaizdų įrenginių skaičius), reikėtų pastebėti genčių įvairovę ir galiojimo laiką.
Subalansuota dieta, kurioje gausu skaidulų, taip pat palaiko probiotinių kultūrų augimą ir aktyvumą žarnyne. Prebiotikai, tokie kaip „Wholemeal Products“, bananai, svogūnai, česnakai ir porai, yra maisto produktai geroms bakterijoms ir todėl gali padidinti jų teigiamą poveikį žarnyno sveikatai.
Sėkmingai integruoti probiotikus į dietą, gali būti naudinga palaipsniui imtis veiksmų ir stebėti suderinamumą atskirai. Per greitas ar per didelis probiotinio maisto ir maisto papildų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo problemų. Todėl patartina pradėti nuo mažų kiekių ir palaipsniui padidinti juos.
Galiausiai galima teigti, kad probiotikų pasaulis reiškia žavų ryšį tarp mūsų raciono ir mikrobiomo žarnyne. Moksliniai pagrindai suteikia gilią supratimą, kaip probiotikai daro teigiamą poveikį mūsų žarnyno florai ir įvairiais būdais palaiko mūsų sveikatą. Lyginamoji įvairių probiotikų medžių analizė leido suprasti, kad ne visi probiotikai yra sukurti vienodai ir kad kiekviena gentis siūlo specifinę naudą sveikatai. Galiausiai, praktinės probiotikų integracijos į kasdienę dietą rekomendacijos rodo, kad yra daugybė būdų, kaip naudoti šiuos mažus pagalbininkus, norint natūraliai palaikyti žarnyno sveikatą. Vis dėlto svarbu atsiminti, kad probiotikai yra tik sveikos gyvenimo būdo dalis ir kad subalansuota dieta, reguliarus mankšta ir pakankamas miegas taip pat prisideda prie optimalios žarnyno sveikatos išlaikymo. Būsimi tyrimai neabejotinai suteiks daugiau informacijos apie sudėtingą probiotikų ir žarnyno sveikatos sąveiką, o tai privers mus sukurti dar tikslingesnius ir veiksmingesnius metodus, kaip skatinti mūsų šulinį.
šaltiniai ir kita literatūra
Nuorodos
- Hill, C., Guarner, F., Reid, G., Gibson, G. R., Merenstein, D. J., Pot, B., Morelli, L., Canani, R. B., Flint, H. J., Salminen, S., Calder, P. C., & Sanders, M. E. (2014). Ekspertų sutarimo dokumentas: Tarptautinė probiotikų ir prebiotikų mokslinė asociacija sutarimu sutaria dėl šio termino probiotiko taikymo ir vartojimo. Gamtos apžvalgos gastroenterologija ir hepatologija, 11 (8), 506–514 .
- Plaza-Diaz, J., Ruiz-Ojeda, F. J., Vilchez-Pradial, L. M., & Gil, A. (2017). Probiotikų ir sinbiotikų priešuždegiminio poveikio žarnyno lėtinėms ligoms įrodymai. maistinės medžiagos, 9 (6), 555 .
moksliniai tyrimai
- Kechagia, M., Basoulis, D., Konstantopoulou, S., Dimitriadi, D., Gyftopoulou, K., Skarmoutsou, N., & Fakiri, E. M. (2013). Probiotikų poveikis sveikatai: apžvalga. metų mitybos mokslai ir dietologija, 62 (1), 1–7 .
- Sanders, M. E., Merenstein, D., Merrifield, C. A., & Hutkins, R. (2018). Probiotikai žmonėms. mitybos biuletenis, 43 (3), 212-225 .
Tolesnė literatūra
- Ley, R. E., Peterson, D. A., & Gordon, J. I. (2006). Ekologinės ir evoliucinės jėgos, formuojančios žmogaus mikrobiotą. mokslas, 1242454 .
- Quigley, E. M. M. (2019). Prebiotikai ir probiotikai virškinimo sveikata ir ligomis. Gastroenterologijos klinikos iš Šiaurės Amerikos, 48 (1), 195-206
- Scarpellini, E., Ianiro, G., Attili, F., Bassanelli, C., De Santis, A., & Gasbarrini, A. (2015). Žmogaus žarnyno mikrobiota ir jo santykis su sveikata ir ligomis. mityba klinikinėje praktikoje, 30 (4), 474–486 .