2024 m. JAV rinkimai: lemiamas momentas mokslui – gamtos skaitytojų nuomonė

2024 m. JAV rinkimai: lemiamas momentas mokslui – gamtos skaitytojų nuomonė

The JAV prezidento rinkimai suskaldė tautą, bet mokslininkai, atrodo, sutinka. Remiantis apklausa, kurioje dalyvavo apie 2000 skaitytojų, atliko žurnalas „Nature“., dauguma tyrėjų tiek iš JAV, tiek iš JAV remia demokratų kandidatę Kamalą Harris. Be to, trečdalis už ją balsavusių mokslininkų teigė, kad gali pakeisti savo gyvenimo ar studijų planus, jei respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas laimės lapkričio 5 d.

Maždaug devyni iš 10 respondentų – maždaug pusė jų gyvena ne JAV – mano, kad JAV rinkimai yra svarbūs ir mano, kad jie gali turėti didelės įtakos tokioms problemoms kaip klimato kaita, visuomenės sveikata ir mokslo politika (žr. „Galingi rinkimai“). Nors apklausa statistiškai neatspindi gamtos skaitytojų ar visos mokslo bendruomenės, ji išryškina didelį susirūpinimą JAV ateitis ir pasaulinė padėtis. Visų pirma, daugelis respondentų išreiškė baimę dėl ekstremizmo ir autoritarinės retorikos stiprėjimo valdant buvusiam prezidentui Trumpui.

„Dalis mano, kad turėtumėte eiti tiesiai į ugnį“, – sako tyrime dalyvavęs JAV biofizikas Erikas Popletonas iš Maxo Plancko medicinos tyrimų instituto Heidelberge, Vokietijoje. „Tačiau šiuo metu jaučiuosi patogiau likti Europoje, jei Trumpas bus išrinktas, o tai liūdna, nes noriu sugrįžti“.

Poppletonas nėra vienas. Apie 77 % respondentų save laikė mokslininkais, o 86 % teigė, kad pasirinkimas turės įtakos, ar Jungtinės Valstijos išliks patraukli vieta mokslinei karjerai. „Šalis, kuri netiki faktais, nėra saugi vieta kurti karjerą mokslo srityje“, – rašė vienas respondentas. Atsakymai buvo paskelbti anksčiau šį mėnesį „Nature“ svetainėje, socialiniuose tinkluose ir Gamtos instruktažas, naujienlaiškis el. paštu.

Klimato kaita ir mokslas

Klimato kaita buvo pirmoje vietoje priežasčių sąraše, kodėl rinkimai buvo svarbūs jiems asmeniškai, šį klausimą pasirinko 34 proc. Tai tikriausiai atspindi visuotinio atšilimo akcentavimas Jungtinės Valstijos yra antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjas pasaulyje ir yra vieni, galintys pervažiuoti pasaulį per klimato skardį. Nors Harrisas pažadėjo spręsti klimato krizę ir toliau investuoti į žaliąją energiją, Trumpas sako, kad nori paspartinti iškastinio kuro plėtrą.

Respondentai vėl įvardijo pažangą klimato kaitos srityje kaip pagrindinę priežastį, kodėl rinkimai svarbūs mokslui (26 proc.), po to – susirūpinimą dėl mokslo finansavimo (24 proc.) ir pasaulinės mokslo politikos (23 proc.).

Tačiau mažuma manė, kad tokios baimės buvo pernelyg išpūstos, teigdama, kad mokslas progresuos nepaisant politikos arba kad nė vienas iš pagrindinių kandidatų nėra pasirengęs spręsti didelių iššūkių, su kuriais susiduria Jungtinės Valstijos ir pasaulis. „Objektyvus, nešališkas mokslas, pagrįstas faktais, visada turės vietą gerinant žmogaus būklę“, – rašė vienas respondentas, norėjęs, kad animacinių filmų personažas Bugs Bunny taptų prezidentu. „Klausimas, ar žmonės nori išgirsti faktus, ar ne.

rūpesčius ir prioritetus

Aiški dauguma respondentų – 86 % – palaiko Harrisą, o JAV (944 respondentai) ir užsienio (842 respondentai) respondentų procentas yra maždaug toks pat (žr. „Parama Harrisui“). Vis dėlto 6% respondentų pirmenybę teikė Trumpui, o 4% teigė, kad teikia pirmenybę alternatyviems kandidatams, tokiems kaip Jill Stein iš JAV Žaliųjų partijos ir socialistas Bernie Sandersas, 2016 m. praradęs demokratų kandidatūrą Hillary Clinton.

Harriso ir Trumpo šalininkų rūpesčiai ir prioritetai labai skyrėsi. Harriso šalininkai labiau linkę paminėti klimato kaitą, taip pat saugumo, socialinio teisingumo ir visuomenės sveikatos problemas. Kai kurie taip pat sakė, kad pasitikėjimas mokslu yra svarbus. Nors Trumpas save vaizduoja kaip politiškai motyvuotą, Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje biochemijos ir biofizikos tyrinėtoja Kate Radford rašo: „Harris ir jos partija demonstruoja norą atnaujinti politiką, pagrįstą įrodymais. Tai yra mokslo esmė“.

Trumpo šalininkai buvo linkę akcentuoti ekonomines ir saugumo problemas kaip pagrindinius rūpesčius. Gamta susisiekė su vienu iš tokių respondentų, Johanesburgo (PAR) laivybos kompanijos ekonomistu Jacobu van Rensburgu, kuris teigė manantis, kad antroji D. Trumpo administracija greičiausiai užbaigs karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. „Mokslo finansavimas – ypač klimato kaitos srityje – nėra svarbus, kai vyksta plačiai paplitę karai“, – sakė van Rensburgas.

Likti ar eiti?

Jungtinių Valstijų tyrėjai daugiau nei du kartus dažniau nei jų tarptautiniai kolegos svarstydavo svarbius savo gyvenimo pokyčius, jei jų pasirinktas kandidatas pralaimėtų (žr. „Neišvengiamos dilemos“), nors šios nuotaikos skyrėsi priklausomai nuo politinių pageidavimų. Harriso šalininkai 50% dažniau sakys, kad svarstytų persikelti ar pakeisti savo studijų vietą, nei tie, kurie palankiai vertina Trumpą.

„Nature“ apklausoje dalyvavo mokslininkai, galvojantys apie atvykimą į JAV, taip pat JAV mokslininkai ir imigracijos mokslininkai, galvojantys apie pasilikimą šalyje. Daugeliu atvejų respondentai atkreipė dėmesį į antrojo Trumpo prezidentavimo pavojų. Trumpas išreiškė susirūpinimą dėl rasizmo ir ksenofobijos savo prieš imigrantus nukreipta retorika ir įvairias politikos kryptis, įgyvendintas jam pirmininkaujant 2017–2020 m, apsunkino užsienio studentų ir mokslininkų galimybes studijuoti ir dirbti JAV.

Vienas apklaustųjų teigė, kad vieną kartą išvyko iš Jungtinių Valstijų per D. Trumpo prezidentavimą, nes bijojo, kad šalis taps žlugusia demokratija. Jis grįžo dėl darbo pasiūlymo, tačiau sako, kad džiaugiasi, kad niekada neatsisakė gimtosios šalies pilietybės. „Aš nerimauju, kad man gali tekti vėl bandyti vaikščioti“, – rašė jis.